Su kalytėmis nuo pat pirmųjų tarnybos dienų dirbantys kinologai vyr. eil. Živilė Ožeraitytė ir vyr. eil. Andrius Venckus neslepia, kad norint to pasiekti reikėjo ne tik daug kantrybės ir pasiryžimo, bet ir daugybės valandų treniruočių.
„Žmogui pasakei ir jis padarė, o šuniui turi kažkaip sudaryti situaciją, gestais parodyti, paaiškinti, kad jam pasisektų. Negali tiesiog pasakyti nueik ten ir pauostyk ten, kur aš noriu. Sunkiausia yra, kai nemoki paaiškinti, atrodo, paprasčiausio dalyko“, – treniruočių specifika dalijasi Andrius ir sako, kad kinologui didžiausias smagumas bei džiaugsmas, kai pavyksta su šuniuku susikalbėti ir suprasti vienas kitą.
Šypsodamasi jam pritaria ir Živilė: „Kiekviena išmokta nauja komanda, net jeigu ją šuniukas atlieka dar ir ne visiškai teisingai, tarsi mamai vaiku kelia pasididžiavimą – va kaip gražu. O jei šuo kažko nedaro – čia jau kinologo problema, papildomas iššūkis, kurį reikia įveikti.“ Ir pabrėžia, kad tarnybinis šuo, tai ne naminis augintinis, kuris jei įvykdo komandą – gerai, neįvykdo – nieko tokio. Tarnybinis šuo, nepriklausomai nuo nieko, privalo daryti viską, ko prašoma. Todėl Karma ir Mina ne tik mokosi įvairių komandų, bet ir pratinasi dirbti skirtingose aplinkose, esant skirtingoms sąlygoms, pašaliniams dirgikliams bei trikdžiams.
„Treniruojamės visur, kur tik galim. Viešbučiai, restoranai, muziejai, oro ir jūrų uostai, pagalbinės patalpos, garažai, liftai, laiptai, grotos... Kažkur aukščiau pasilipti, užšokti, praeiti nestabiliais paviršiais, kažkur pralįsti, įlipti į užvestą karinę techniką, pajusti vibraciją“, – pasakoja kinologai ir juokiasi, kad tokių treniruočių metu ypač gerai atsiskleidžia sesių Karmos ir Minos charakterio skirtumai. Karma yra absoliuti bebaimė – jos negąsdina nei neįprastos patalpos, nei didelis triukšmas ar garsas. Netgi priešingai, išgirdusi neįprastą garsą, ji linkusi eiti link jo, kad patikrintų, kas vyksta. Tuo tarpu Mina šitoj vietoj gana atsargi, labiau linkusi pasitraukti, kur saugiau.
Kariai sako, kad Karmos ir Minos charakterių skirtumai ryškūs buvo jau nuo pat mažens. Karma kovingesnė, aktyvesnė, linkusi dominuoti ir, kaip sako Živilė, nuo pat pradžių parodė, kad jos principas yra „vytis, bėgt, pralenkt, laimėt“. Na, o Andriaus švelniai mergaite vadinama Mina yra meili, neapsakomai draugiška, linksma, neturi nė kruopelytės agresijos ir net šunų žaidimuose linkusi nusileisti, pasiduoti. „Mano nuolankioji, − sako Andrius. – Nesu girdėjęs, kad net ant kitų šunų lotų. Atrodo, ta pati vada, bet skiriasi abi nuo sudėjimo iki charakterio. Netgi vizualiai. Karmos kampuotesni, aštresni bruožai, kaulų struktūra kitokia, o maniškė švelnesnių bruožų, aukštesnė ūgiu, stambesnė“.
Anot karių, nepaisant to, kad abu pradėjo dirbti su šunimis vienu metu ir mokyti juos pagal tą pačią programą, tarpusavyje jiedu nekonkuruoja, o kaip tik vienas su kitu dalijasi patirtimi, padeda spręsti iškilusius sunkumus ir kartu bando ieškoti sprendimo būdų. Taip pat stengiasi nelyginti ir Karmos su Mina pažangos, nes kas vienai šiandien sekasi geriau, jau po dienos ar savaitės viskas apsiverčia ir tas pats dalykas geriau pavyksta kitai.
„Kol kas jos abi dar labai jaunos. Ir nors brandos, paklusnumo turi gerokai daugiau nei tada, kai buvo pusės metų ar metų, dar ir vaikystė dažnai išlenda, − šypsosi Živilė, – Taip pat jos nėra visiškai iki galo paruoštos, nėra dar galutinio rezultato, kad galėtum sakyti, jog viena ar kita kažkur geresnė už kitą.“
Paruošti tarnybinį šunį „išminuotoją“ užtrunka apie dvejus metus, o mokymas vyksta pagal Europos Sąjungos programą „Frontex“ glaudžiai bendradarbiaujant su Valstybės sienos apsaugos tarnybos kinologais. Pirmosiomis tarnybos savaitėmis šuniukai socializuojami, įvairiais žaidimais lavinami jų klausos, uoslės, reakcijos refleksai, po truputį supažindinama su bendro paklusnumo komandomis. Vėliau prasideda pradinis ugdymas, kurio metu siekiama išmokyti šuniukus tiksliai vykdyti kinologo komandas, suprasti jo siunčiamus signalus, koncentruoti dėmesį į užduotį esant pašaliniams trukdžiams. Ir tik vėliau, po truputį integruojant, mokoma sprogmenų paieškos. Baigę mokymus keturkojai išminuotojai ne tik vykdo paieškos operacijas pastatuose, automobiliuose, kelio ruožuose, padeda užtikrinti apsaugą masinių renginių metu, remia policijos pajėgas saugant svarbius asmenis, dalyvauja varžybose bei renginiuose, bet ir toliau tobulina įgūdžius įvairiuose mokymuose bei seminaruose. Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalione šiuo metu tarnybą atlieka 6 sprogmenų paieškos operacijoms paruošti šunys.
