Žurnale „PLOS One“ paskelbto japonų tyrimo duomenimis, vaikams, kurie nuo mažens augo su naminiais gyvūnais, rizika turėti tam tikrų maisto alergijų sumažėjo maždaug 15 proc., palyginti su vaikais, gyvenusiais namuose be šių augintinių.
JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, alergiją maistui turi apie 8 proc. JAV vaikų, t. y. maždaug po du mokinius kiekvienoje klasėje. Centras įspėja: vienintelis būdas apsisaugoti nuo reakcijos – griežtai vengti alergeno.
„Alergija maistui yra būklė, kuri blogina pacientų ir jų šeimų gyvenimo kokybę, sukelia didelę medicininių išlaidų naštą ir yra pagrindinė alerginės reakcijos, kuri kartais būna mirtina, sukėlėja“, – teigė tyrėjas daktaras Hisao Okabe iš Fukušimos medicinos universiteto.
Tyrėjai stebėjo daugiau kaip 66 tūkst. vaikų iki 3 metų amžiaus.
Nustatyta, kad vaikai, kurie dar įsčiose ar ankstyvoje kūdikystėje buvo susidūrę su šunimis, rečiau buvo alergiški kiaušiniams, pienui ir riešutams.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad kambaryje laikomi šunys riziką mažina labiau nei laikomi lauke.
Tarp vaikų, turinčių kates, rečiau pasitaikė alergija kiaušiniams, kviečiams ir sojos pupelėms.
„Apskaičiuota, kad nuolatinis šunų ir kačių poveikis nuo vaisiaus vystymosi iki kūdikystės sumažino maisto alergijos pasireiškimo riziką“, – sakė H. Okabe.
Tyrime taip pat pažymėta, kad žiurkėnai gali padidinti alergijos riešutams riziką.
„Padidėjusią alergijos riešutams pasireiškimo riziką dėl žiurkėnų poveikio galima paaiškinti tuo, kad žiurkėnai minta riešutais“, – rašė tyrėjai.
„Kitaip tariant, darėme prielaidą, kad riešutų alergenai gali įjautrinti kūdikius per fizinį kontaktą arba namų dulkes“, – skelbia mokslininkai.
Atrodo, kad alergijai žuvims, vaisiams ir vėžiagyviams jokios naminių gyvūnėlių rūšys įtakos neturėjo.
Aiškindami tariamą ryšį tarp naminių gyvūnėlių poveikio ir alergijos maistui, tyrėjai atkreipė dėmesį į vadinamąją „higienos hipotezę“, kuri teigia, kad vaikai turėtų susidurti su mikrobais, kad išsivystytų sveika imuninė sistema.
„Nuomonė, kad ankstyvas naminių gyvūnėlių ar vyresnių brolių ir seserų sąlytis su jais teikia imunologinę naudą žmogaus sveikatai, kyla iš higienos hipotezės, kuri pirmą kartą buvo pateikta 1989 m. ir vėliau patvirtinta keliais epidemiologiniais tyrimais“, – sakė H. Okabe.
Tyrėjai taip pat nagrinėjo teoriją, kad naminių gyvūnėlių poveikis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti kūdikio žarnyno mikroorganizmus per tėvų žarnyno bakterijų pokyčius.
2019 m. žurnale „Journal of Allergy and Clinical Immunology“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad alergiški maistui žmonės turi skirtingus žarnyno mikrobiomus.
Naujojo tyrimo autoriai taip pat iškėlė prielaidą, kad augintinių laikymas gali padidinti endotoksinų kiekį namuose, o tai savo ruožtu gali sustiprinti imunitetą. Endotoksinai yra toksinai, esantys bakterijų ląstelių sienelėse.
Trečia, nustatyta, kad naminių gyvūnėlių poveikis turi įtakos atopinio dermatito, dar vadinamo egzema, kuris yra vienas iš pagrindinių maisto alergijos rizikos veiksnių, rizikai.
Autoriai atkreipė dėmesį ir į kai kuriuos savo tyrimo trūkumus.
Vienas iš jų buvo tas, kad jie rėmėsi gydytojo diagnoze, apie kurią pranešė vaiko tėvai. Tyrėjai patys neatliko vaikams alerginių tyrimų.
„Nepaisant to, šio tyrimo išvados padės rengiant būsimus tyrimus“, – rašė autoriai.
Parengta pagal nypost.com.
