„Esu viskas viename – veterinarijos gydytoja, odontologė, chirurgė bei žmonių psichologė“, – prisistatydama juokiasi I. Plungytė, viena iš nedaugelio specialisčių Lietuvoje, dirbančių išskirtinai su egzotiniais gyvūnais. Kaip jaučiasi gydytoja, kai tenka į rankas paimti negaluojantį nuodingą vorą ar operuoti zoologijos sode gyvenantį lemūrą? Apie visa tai ir daugiau – reportažas iš egzotinių gyvūnų gydytojos priimamojo.
Pirmasis dienos pacientas – jūrų kiaulytė
Pirmasis gydytojos Ievos budėjimo metu atvykęs pacientas – jūrų kiaulytė Pliuškis. Augintinį atlydėjusi jo šeimininkė sunerimo dėl graikinio riešuto dydžio guzo, atsiradusio ant mylimo Pliuškio nugaros prieš du mėnesius.
Prieš nustatydama diagnozę gydytoja patikrina Pliuškio svorį – 1,6 kg. Įprastai jūrų kiaulytės sveria nuo 500 g iki 2 kg, tad Ieva juokauja, kad šis pacientas – „stambokas paršelis“. Antrasis žingsnis – patikrinti nerimą keliantį guzelį. Paėmus mėginį paaiškėja, kad tai – folikulinė cista.
„Galiu nuraminti, tai nėra piktybinis navikas ir gydymas bus paprastas – susidariusį darinį galima arba išspausti bei praskalauti, arba pašalinti chirurginiu būdu. Dažniausiai kaip pirminį gydymą renkamės pirmąjį variantą“, – sako I. Plungytė.
Paėmusi švirkštą gyvūnų gydytoja Pliuškiui suleidžia nuskausminamųjų ir pradeda gydymo procedūrą. Šalindama nepageidaujamą darinį Ieva paaiškina, dėl kokių priežasčių jūrų kiaulytėms gali atsirasti ši problema.
„Jūrų kiaulytės yra kalnų gyvūnas, įprastai laukinėje gamtoje mintantis šienu, šapeliais, kitais sudžiūvusius augalais. Laikydami jas namuose šeimininkai dažniausiai pamiršta normuoti maistą bei duoda per daug skanėstų, tarkime, paprikų, morkų ar kopūstų. Dėl netinkamos mitybos susidaro riebaliniai dariniai, kurie ir turi šias pasekmes“, – sako egzotinių gyvūnų gydytoja bei priduria, kad negalavimą taip pat galėjo sukelti ir įaugęs plaukas.
Pasiteiravus, su kokiomis dar problemomis susiduria jūrų kiaulytės, gydytoja Ieva pažymi – dažniausiai šeimininkai kreipiasi dėl dantų problemų.
„Tokiais atvejais juokauju, kad klientai gali įsigyti abonementą. Daug kas nežino, kad jūrų kiaulytės turi dvidešimt dantų, kurie auga ne tik į išorę, tačiau ir gilyn į kaulą. Neduodant šieno, su kuriuo gyvūnas gali nusitrumpinti dantis, jie gali įaugti net į akį, kurią vėliau dėlto gali tekti ir pašalinti“, – pasakojo I. Plungytė.
Sulaukė žuvytės šeimininkės skambučio
Kito tądien užsiregistravusio paciento šeimininkė į egzotinių gyvūnų gydytoją kreipėsi telefonu: gydytoja pakonsultavo, kaip prižiūrėti žuvytes akvariume, kurių būklė sukėlė įtarimą jų šeimininkei.
Vėliau į Lazdynų gyvūnų ligoninę atvyko dar viena jūrų kiaulytė. Šįkart į kliniką pacientę Meilą atlydėjusi šeimininkė gydytojai pasakojo, kad augintiniui kurį laiką yra padidėję pažastiniai limfmazgiai.
Pasiklausius Meilos širdies ritmo, ją pasvėrus ir paėmus mėginį iš nerimą keliančių vietų, gydytoja išankstinės diagnozės pasakyti negalėjo.
„Bus aišku maždaug po savaitės, kai turėsime mėginio rezultatus“, – trumpindama Meilai nagus ir duodama skanėstą kalbėjo I. Plungytė, netrukus išleidusi pacientą toliau gydytis bei laukti tyrimų rezultatų namuose.
Belaukiant į ligoninę kastracijai atvykstančios žiurkės, egzotinių gyvūnų gydytoja taip pat papasakojo apie savo įprastas darbo dienas.
„Neseniai lemūrui šalinau iltinį dantį, kadangi pateko bakterijų, jos išplito ir pradėjo tirpdyti kaulą. Dantis tvarkiau ir beždžionei, kitai gydžiau prispaustą uodegą. Turėjau dar vieną galvosūkį, kadangi beždžionėlė niekaip negalėjo susilaukti palikuonių. Darėme echoskopiją, nešėme mėginį į kraujo laboratoriją ir atlikome hormonų tyrimus.
Taip pat dažnai atvyksta vėžlių šeimininkai. Su jais sudėtingiau, nes netinkamomis sąlygomis auginami vėžliai iš pirmo žvilgsnio atrodo sveiki, tačiau jie deformuojasi, todėl gydymui nėra greito sprendimo. Yra tekę atlikti ir žuvytės chirurginį bei medikamentinį gydymą. Išties pacientų yra daug ir labai įvairių“, – pasakojo Ieva.
Tuo metu pokalbį pertraukė kitas atvykęs pacientas – planinei operacijai į gyvūnų ligoninę buvo atvežta žiurkė. Vėliau gydytoja papasakojo, kodėl kastracija graužikams yra itin svarbi. Pasak jos, ši procedūra gali padėti išvengti dažnai pasitaikančių lytinės sistemos ligų.
Teko gydyti ir visą krevečių akvariumą
Pratęsdama pokalbį apie atvykstančius egzotinius gyvūnus, Ieva papasakojo ir apie atvežamas gyvalazdes, vorus, varles, driežus ir net krevetes.
„Pas varliagyvius dažniausiai atsiranda svetimkūniai, tad tenka daryti echoskopiją. Pas driežus dažnai aptinkami parazitai, taip pat atsiranda navikai. Gydžiau ir krevetes, kurios auginamos namuose akvariume. Dažnu atveju tokių gyvūnų šeimininkai nededa didelių pastangų, nes krevetės yra lengvai pakeičiamas gyvūnas. Tačiau tąkart šeimininkas buvo labai atsakingas, kreipėsi pagalbos ir aš paskyriau medikamentinį gydymą visam krevečių akvariumui“, – pasakojo pašnekovė. Paklausta, ar ji nejaučia baimės gydydama nuodingus vorus, I. Plungytė nusijuokė ir pažymėjo, kad kur kas baisiau yra gydyti zoologijos sodo gyvūnus.
„Pas tarantulus yra labai ribotos ligos, todėl juos gydyti tenka retai. Daug sudėtingesnis paprastai yra zoologijos sodo gyvūnų gydymas, jie nuo mažiausios anestezijos dozės staiga nukrenta, reikia tikrinti jų pulsą, o dar ir nėra su kuo pasitarti, nes praktikos gydant tokius gyvūnus Lietuvoje yra labai mažai“, – pasakojo egzotinių gyvūnų gydytoja.
Gyvūnų gydytojai Ievai budint ligoninėje, profilaktinei konsultacijai buvo užrašyta ir barzdotoji agama. Driežo šeimininkė kreipėsi į gydytoją pastebėjusi, kad agama vangiai elgiasi terariume, pradėjo slėptis slėptuvėje. Jau rašant ligos istoriją buvo aišku, kad gyvūnas yra laikomas per šiltai ir neturėjo kaip atvėsti. Ropliai yra ektoterminiai, tai yra jų kūno temperatūra yra tokia pati kaip ir aplinkos. Vargšelis buvo vėsiausiame kampe, kuriame ir taip buvo per karšta, todėl išleidome jį namo su rekomendacijomis dėl laikymo sąlygų“, – išlydėjusi pacientą pasakojo egzotinių gyvūnų gydytoja.
