Švedė Inger Sodeberg eksponavo itin retą augintinį – japonų Bobteilą. Skiriamasis veislės bruožas – uodega. Parodos lankytojai teiravosi, kodėl uodegytė trumpa ir ar katė lengvai užšoka bei laviruoja. Patikiname, jog katėms uodegų niekas nekerpa, tai – natūrali gamtinė mutacija.
Tačiau japonų gražuolė – ne vienintelė beuodegė katė. Kurilų bobteilai, cymrikai, manksai taip pat yra trumpauodegiai. Katėms draudžiama atlikti bet kokias kosmetines operacijas, o parodose katės turi demonstruoti natūralų grožį.
Parodos žiūrovų dėmesį patraukė Lietuvoje gana retos katės – Somalio. Tai vidutinio dydžio katė, tvirta ir raumeninga. Somalio kūno struktūra panaši į rytietiškų kačių. Galva yra pleišto formos, suapvalintais kontūrais. Kakta plati, o smakras išraiškingas. Somalio kačių akys didelės, migdolo formos, dažnai žalios. Didelis Somalio kačių papuošalas yra jų uodega – ilga, stora apačioje, siaurėjanti link galo, labai vešliu kailiu, panaši į lapės. Kojos lieknos, mažomis, ovaliomis pėdomis. Tarp pirštų yra plaukų kuokštai. Somalio kačių kailis yra pusilgis, labai tankus, ilgesnis juosmens srityje, ant pilvo, uodegos ir „kelnių“. Jis yra šilkinis ir minkštas liesti. Tačiau labiausiai parodos lankytojus žavėjo unikali Somalio ir Abisinijos kačių spalva – primenanti voverę.
Į Lietuvą pirma laukinio atspalvio Somalio katytė buvo atvežta 1995 metais ir jau 1999 metais Lietuvoje gimė pirmieji kačiukai. Tačiau veislė mūsų šalyje iki šiol reta, šiuo metu yra vos kelios katės.
Somaliams giminingų abisinų tiek parodoje, tiek mylėtojų namuose galima pamatyti gana dažnai. Somalio ir abisinų katės skiriasi plauko ilgiu. Gal dėl trumpo plauko, lengvos priežiūros, gyvybingumo Abisinijos katės yra labai populiarios mūsų šalyje, o parodoje dažnai skina laurus.
Lietuvos kačių parodų lankytojus nuo seno žavi mėlynos spalvos katės. Pasaulio felinologai pripažįsta, kad tai – karališka spalva. Prie dalyvių, eksponavusių mėlynplaukes, nuolat driekėsi eilės.
Britų, kartezianinių (Chartrė, Chartreux), rusų melsvųjų savininkai pasakojo apie šių kačių skirtumus ir pabrėžė, kad netgi mėlyna plauko spalva turi skirtingą atspalvį.
Katrtezianines kates pristatė felinologai iš Lenkijos, o jų savininkas Andžėjus dalijosi auginimo patirtimi ir katės istorija. Chartrė katės – Prancūzijos nacionalinis pasididžiavimas. Minėtos veislės kates augino garsūs menininkai, muzikantai, politikai. Apie Pablo Pikaso meilę Chartrė katėms liudija išlikusios fotografijos bei piešiniai. Mėlynplaukės Chartrė murkė ne tik tokių garsių Prancūzų rašytojų kaip Sidoni Gabrielės Kolet, bet ir Prancūzijos prezidento Šarlio de Golio namuose. Pastarojo katė buvo vardu Gris Gris.
Pirmą kartą Chartrė kačių veislę 1558 m. paminėjo Žoašenas Diu Bel eilėraštyje „Vers Français sur la mort d'un petit chat“ („Mažo kačiuko mirtis“).
Dar vienas patvirtinimas apie šios veislės ištakas – Chartreux atvaizdas Žano Batisto Peronò paveiksle Magdaleine Pinceloup de la Grange (1747 m.), kuriame katė yra nupiešta kaip augintinė, o tai tuo metu buvo gana reta.
Katės, nors ir iki šiol gana mistifikuojami, paslaptingi gyvūnai, buvo populiarūs nuo neatmenamų laikų, o šiuo metu jų populiarumas ir veislių įvairovė tik plečiasi.
Kadais buvę gana reti mūsų šalyje Devonšyro reksai sparčiai kopia į populiarumo aukštumas ir patenka į populiariausių kačių Lietuvoje trejetuką kartu su britais bei didžiausiomis pasaulio naminėmis katėmis Meino meškėnais. Šių veislių buvo gausiai eksponuojama ir parodoje kovo 11–12 dienomis Kaune.
Gražiausiomis katėmis ir vėl galėsite pasigrožėti gegužės 6–7 dienomis FIF’e Baltic Winner Show – Baltijos nugalėtojų parodoje Kauno r., Akademijoje, Universiteto 10C, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos 3 paviljone.
