Penkerių Kingas įdėmiai stebi svečius. Žirgininkystės besimokanti Ernesta pristato partnerį.
„Tikrai yra labai gražaus sudėjimo, yra laimėjęs geriausių žirgų pirmą vietą“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakoja mergina.
Kingas, rodos, supranta ko vertas, pajuda tik keliskart paragintas, neskubėdamas pasimankština ir nueina maniežo link.
Ernesta žirgais susidomėjo vaikystėje, meilė jiems nepraėjo, todėl Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre nusprendė mokytis žirgininkystės.
„Kadangi turiu savo žirgą, tai norėjosi kuo daugiau sužinot apie jį, kaip juo rūpintis, na ir žinoma anatomijos labai daug sužinojom, apie kaulus ir raumenyną, kaip pritaikyti balnus, kad žirgui netrukdytų“, – sako Ernesta.
Žirgininkystės darbuotojo profesijos mokosi beveik 40 moksleivių, reikėtų – gerokai daugiau.
„Tokių darbuotojų, kurie išmanytų viską apie žirgą poreikis yra didelis ir nuolat keliami skelbimai, kad žirgynams reikalingi darbuotojai, tačiau mūsų mokiniai baigę renkasi kitus kelius“, – teigia Karaliaus Mindaugo mokymo centro Gyvūnų priežiūros skyriaus vedėja Gerda Švabienė.
Pedagogai pastebi, kad žirgininkystė mūsų šalyje atgimsta.
„Daugėja žirgynų ir tikrai normalių žirgynų, kurie atitinka europinius standartus. Į mus kreipiasi ne vienas žirgynas, kad gal turite mokinių, nes reikalingi darbuotojai, ypatingai tie, kurie prižiūrėtų žirgus, ne raiteliai, kurie išjodinėtų, o tie vadinamai grumai, kurie lydi žirgą visa dieną ir į varžybas, padeda raiteliams“, – sako G.Švabienė.
Būsimosios žirgininkės neslepia planų, tik reta svajoja apie darbą svetimuose žirgynuose.
Ernesta taip pat norėtų atidaryti savo žirgyną, jeigu pavyks, o pradžiai te užtektų ir kokių penkių žirgų.
„Dažnai stojantieji turi klaidingą įsivaizdavimą, kad tai yra jojimo mokykla, ne, tai yra tikrai ne jojimo mokykla. Pirmiausia reikia išmokt prižiūrėti žirgą, žinoti kaip dirbti su juo, susipažinti, kas tai per gyvūnas, kas per partneris, o jau tada galima jodinėti“, – įsitikinusi G.Švabienė.
Priešingai nei prižiūrinčių žirgus, norinčių jais pajodinėti netrūksta.
Gražuolė Norvegijos fiordų veislės devynmetė Amira – vaikų numylėtinė.
„Turime retą veislę Lietuvoje – Norvegijos fiordą, šitai veislei būdingos karčių spalvos. Kartais žmonės, kurie nesusidūrę ir nežino, klausia, ar čia mes taip nudažėme. Žirgų kailis labai auga, todėl mes jį skutame, nes prakaituoja labai arkliukas, kai su vaikais parisnoti reikia“, – pasakoja Karaliaus Mindaugo mokymo centro profesijos mokytoja Greta Golubkevičienė.
Skusti žirgus būsimieji žirgininkai taip pat mokomi.
„Įjungi mašinėlę ir žiuri, kaip reaguoja, va jau nereaguoja. Paskui mašinėlę pridedi, šita pripratus viskas gerai“, – pasakoja mokinei mokytoja.
Profesinio mokymo centras nesenai atnaujino mokymo įrangą. Dabar būsimieji žirgininkystės darbuotojai prieš sėsdami ant žirgo galės mokytis su jojimo simuliatoriumi.
Neteisingai ant žirgo sėdintys raiteliai, pasak specialistų, žirgų negalavimo problema – jiems pradeda skaudėti nugaras, jie nenori judėti į priekį, bando raitelį numesti arba nepaklusti. Simuliatorius nemokantiems jodinėti, sako, bus geras pradžiamokslis.
