„Didžiausias mano tikslas buvo išmokyti papūgą laisvo skraidymo. Lietuvoje ši praktika nepopuliari. Todėl kai pasakau žmonėms, jog paleidžiu savo papūgą paskraidyti lauke, jie dažniausiai negali patikėti“, – pasakoja Viktorija ir dalijasi savo patirtimi, kaip prisijaukino papūgas.
– Iš kur atsirado tokia didelė meilė papūgoms?
– Papūgos yra labai protingi gyvūnai. Jos ne tik geba atkartoti įvairius garsus ar žmonių balsus, bet ir spręsti užduotis. Kai kurių papūgų intelektas siekia net 6 metų vaiko. Tačiau mane sužavėjo ne vien šis gebėjimas. Kiekviena papūga turi savo charakterį, savo įpročius ir pomėgius. Jų net nuotaika kasdien skiriasi. Todėl žmonėms labai sunku jas perprasti. Tačiau kai tai pavyksta, užsimezga labai stiprus abipusis ryšys bei tarpusavio pasitikėjimas. Man patinka iššūkiai, susidraugavusi su papūga kiekvieną kartą jaučiuosi lyg padariusi kažką neįmanomo. Papūgos greitai tapo mūsų mylimomis šeimos narėmis. Dabar neįsivaizduojame savo gyvenimo be jų.
– Papūga nėra pats populiariausias augintinis mūsų tautiečių namuose. Kodėl jūs nusprendėte auginti būtent papūgas?
– Jeigu atvirai, visada norėjau šuns. Norėjau protingo gyvūno, kurį galėčiau dresuoti, mokyti, auklėti ir mylėti. Tačiau mano vyras nemėgo šunų, jam labiau patiko katės. O katės – kur kas savarankiškesnės, labiau užsispyrusios ir jas dresuoti yra sudėtinga. Todėl bendru nutarimu sugalvojome auginti papūgą.
– Kiek ir kokių rūšių papūgų auginate šiuo metu? Kokia šių augintinių atsiradimo jūsų namuose istorija?
– Ilgai svarsčiau, kokios papūgos norėčiau. Kiekviena rūšis turi įvairių trūkumų ir pranašumų. Todėl visus metus domėjausi apie skirtingų papūgų elgesį, priežiūrą, dresūrą, natūralius gebėjimus, kol nusprendžiau auginti rožinę kakadu (lot. Eolophusroseicapilla). Ši rūšis yra vidutinio dydžio, todėl nereikalavo labai daug vietos. Jos socialios, žaismingos, labai aktyvios ir mielos. Žinoma, iš papūgų galima tikėtis visko: įkandimų, sugriaužtų daiktų ar nuolatinio triukšmo. Tačiau svarbiausia – jas lengva dresuoti.
Savo pirmąją rožinę kakadu Luną įsigijome 2020 m. rugsėjį. Vos internete pamatėme įkeltą skelbimą apie parduodamą rožinės kakadu jauniklį, kitą dieną važiavome į Kauną jos parsivežti. Lygiai po metų įsigijome antrą rožinį kakadu „berniuką“ Čarlį. Tam, kad Lunai būtų smagiau. Be dviejų kakadu, auginame ir porelę suaugusių raudonuodegių (lot. Pyrrhuramolinae). Jas priglaudėme, kai šeima nebenorėjo porelės auginti. Matėsi, kad priežiūros papūgoms tikrai trūko. Mažas apgriaužtas narvas, jokių žaislų, prastas sėklų mišinys, susitaršiusios plunksnos. Vaikai jas sugaudavo užsidėję žiemines pirštines, kad neįkąstų. Pagailo mums jų, tad parsivežėme namo.
– Ar svajojate apie gausesnį augintinių būrį?
– Esu sulaukusi nemažai prašymų rasti vyresnio amžiaus papūgoms naujus namus. Daug svarsčiau, ar priglausti visus šiuos paukščius, bet atsisakiau. Papūgoms reikia labai daug dėmesio ir laiko, todėl nusprendžiau geriau skirti šį laiką žmonių švietimui, kurti vaizdo įrašus, dalintis grupėje savo žiniomis, padėti žmonėms atrasti ryšį su savo sparnuotu augintiniu – kad jiems nereikėtų nuolat keliauti iš vienų rankų į kitas. Taip pat mielai prižiūriu svetimas papūgas, kai šeimininkams reikia išvykti. Papūgų dėmesio mums tikrai netrūksta. Todėl kol kas neplanuojame įsigyti daugiau papūgų.
– Kokių triukų moka jūsų sparnuotosios bičiulės?
– Didžiausias mano tikslas buvo išmokyti papūgą laisvo skraidymo. Lietuvoje ši praktika nepopuliari. Todėl kai pasakau žmonėms, jog paleidžiu savo papūgą paskraidyti lauke, jie dažniausiai negali patikėti. Pirmus metus sulaukiau daug kritikos ir iš kitų papūgų augintojų. Tačiau Amerikoje, Afrikoje ir net Europoje vis daugiau žmonių tuo užsiima. Kad galėčiau išmokyti savo papūgą laisvo skraidymo, investavau į įvairius mokymus. Pradėjau nuo papūgų klubo Vokietijoje „Flieger-club“. Tada nusipirkau mokymus iš Pietų afrikiečio „Gonefreeflight“. Palaikiau ir vis dar palaikau kontaktus su žmonėmis, kurie jau ilgai ir sėkmingai užsiima šia praktika. Ir man pavyko!
Be skraidymo, mano papūgos moka ir daug kitų triukų. Pagal komandą pakelti koją, apsisukti, išskleisti sparnus, apsiversti, paimti daiktą ir įdėti į delną arba dubenėlį. Luna geba net atskirti spalvas ir į spalvotą dubenėlį įdėti tos pačios spalvos kaladėlę. Paukščiai leidžia man juos apversti ir paguldyti ant nugaros, paimti jų sparną, paimti koją, karpyti nagus. Taip pat moka kalbėti. Čarlis žino savo vardą, moka pasisveikinti, pasakyti, kada nori jau eiti miegoti. Su jais namuose tikrai neliūdna.
– Kaip jums pavyksta užmegzti ryšį su papūga? Ar yra kažkokių prisijaukinimo taisyklių?
– Pirmiausia, reikia labai daug kantrybės. Papūgos natūraliai yra labai atsargūs gyvūnai. Jas nauji dalykai bei garsai nuolatos gąsdina. Todėl reikia neskubėti ir išlikti ramiems. Kuo aplinka ir jūs būsite ramesni, tuo ir papūga geriau jausis. Ypač, kai aplinka papūgai visai nauja.
Kitas dalykas – skanėstai. Svarbu žinoti, kas papūgai labai patinka, kad ji būtų pasiryžusi perlipti per savo baimę, jog gautų tą skanėstą. Tai gali būti saulėgrąža, soros šakelė, riešutas ar koks kietasis sūris. Viliojimas skanėstais neveiks, jei papūga jų gaus kartu su maistu. Kam vargintis, jei gali be pastangų gauti, ko nori. Visos papūgos pas mus skanėstus gauna tik iš manęs arba vyro. Ir jos turi juos užsidirbti arba tiesiog gražiai elgtis. Tačiau svarbu neperlenkti lazdos. Jeigu papūgą vis labiau spausite ateiti arčiau, padaryti dar vieną triuką ar panašiai, ji galiausiai susinervins ir nuskris arba įkąs. Reikia žinoti paukščio ribas, nes jie neturi daug kantrybės.
Svarbu žinoti ir tai, jog papūgos turi gerą atmintį. Ir jas paveikti galima tik teigiamu paskatinimu. Vieną kartą tyčia ar netyčia sužeidę papūgą arba sukėlę jai daug streso, pasekmes galite justi visą likusį gyvenimą. Sugadinti santykius su papūga kur kas lengviau nei juos kurti. Todėl su papūgomis niekada nenaudoju prievartos. Jos turi pačios norėti ateiti ir bendrauti.
– Kiek laiko aktyviai domitės papūgomis ir jų priežiūra? Kas paskatino kurti turinį apie papūgų auginimą?
– Aktyviai apie papūgų auginimą ir priežiūrą pradėjau domėtis maždaug prieš 3–4 metus. Ir jau tada pastebėjau, kad lietuviškų šaltinių apie papūgas beveik nėra. Todėl visko mokiausi iš amerikietiškų ir kitų užsienietiškų šaltinių. Nusipirkau Tony Silva knygą, paremtą moksliniais tyrimais apie papūgas ir jų priežiūrą anglų kalba. Taip pat turiu keletą vokiškų žurnalų, peržiūrėjau nemažai internetinių mokymų bei leidinių. Lig šios dienos nenustojau studijuoti papūgų ir neplanuoju nustoti.
Dalintis sukaupta informacija pradėjau „Facebook“ grupėje „Papūgų mylėtojų klubas“, o vėliau ir „Youtube“ platformoje turbūt dėl to, nes lietuviškų šaltinių buvo mažai ir žmonės neturėjo iš ko mokytis. O gyvūnų priežiūra su metais vis labiau tobulėja, atsiranda vis daugiau naujų tyrimų, žmonės vis labiau nori suteikti savo augintiniams visavertišką gyvenimą. Tad kuo daugiau informacijos keldavau, tuo daugiau papildomų klausimų sulaukdavau. Sekėjai vis dažniau pradėjo manęs prašyti patarimo ar pagalbos, o aš niekada neatsisakau padėti, jei galiu. Net į namus yra tekę ne kartą važiuoti.
– Gyvenate nuosavame name. Ar gyventi bute kartu su didžiosiomis papūgomis – per ankšta?
– Pirmus metus, kai įsigijome Luną, gyvenome mažame dviejų kambarių bute. Buvo tikrai ankšta. Papūgai įrengėme žaidimų aikštelę įstiklintame balkone, tačiau ten buvo galima būti tik šiltomis dienomis.
Skraidyti Luną mokinau buto laiptinėje. Kaimynams turbūt nelabai patikdavo jos keliamas triukšmas. Laimė, papūgos ramiai miega, tad nusiskundimų nesulaukėm.
Kai išeidavau su Luna į daugiabučio kiemą pakvėpuoti grynu oru, vaikai mus apspisdavo ir neduodavo ramybės. Todėl nuosavas namas kur kas geriau. Namą įrengėme taip, kad nereikėtų vargintis ir nuolat prižiūrėti laisvai gyvenančių papūgų. Nes jos labai mėgsta viską griaužti ir daryti netvarką. Lauke planuojame įrengti voljerą, kur papūgos galės leisti gražias vasaros dienas.
– Ką patartumėte žmonėms, kurie ketina įsigyti papūgą?
– Prieš pirkdami papūgą gerai apskaičiuokite, kiek pinigų galite sau leisti jos išlaikymui, nes kuo didesnė papūga, tuo viskas brangiau kainuoja. Įvertinkite, ar turite daug laisvo laiko, nes jos visos reikalauja dėmesio. Atsižvelkite į tai, ar turite pakankamai vietos, nes kuo didesnė papūga, tuo daugiau jai vietos reikia. Jei gyvenate bute, atsiklauskite kaimynų, ar jie nieko prieš, nes papūgos čirškimas girdisi kone visame name. Pagalvokite, ar jums nesvarbu, jei namus reikės dvigubai dažniau valyti. Ir ar esate pasiruošę gyventi su mažamečiu vaiku, kuris niekada neužauga, galimai likusį savo gyvenimą. Nes papūgos gyvena labai ilgai.
