Naminė katė Harieta anksčiau gyveno Kalifornijos rančoje su savo šeimininku, o beveik prieš dešimtmetį dingo. Rugsėjo 19 d. viena pora rado ją pakelėje – maždaug už 1600 kilometrų nuo ankstesnių namų – ir nuvežė į netoliese esančią prieglaudą Aidaho valstijoje, maždaug 150 kilometrų į pietus nuo Kanados sienos, sakė prieglaudos direktorė Vicky Nelson.
Harieta turėjo mikroschemą, todėl buvo daug lengviau surasti jos ankstesnį šeimininką.
„Visada džiaugiamės, kai randame mikroschemą. Moteris, kuri dirbo registratūroje, paskambino savininkei, kuri buvo nurodyta mikroschemoje, pradėjo su ja kalbėtis, o ta moteris tiesiog liko be žodžių, nes negalėjo patikėti, kad jos katė vis dar gyva“, – sakė V. Nelson portalui „USA Today“.
V. Nelson teigė, kad visi buvo šokiruoti, jog Harieta atsirado taip toli nuo namų.
Susan Moore, buvusi Harietos šeimininkė, gyvena Kalifornijoje. 2010 m. šeima jau turėjo šunų, tačiau nusprendė įsigyti ir katę. Taip jos gyvenime atsirado Harieta.
Tuomet ji buvo dar tik mažas kačiukas, tačiau prieglaudoje pasakė, kad ji labai serga. Jie manė, kad ji serga kačių leukemija, ir pasiūlė jai pasirinkti kitą katę.
„Aš nenoriu kitos katės“, – pasakė ji jiems.
Taigi S. Moore rūpinosi Harieta, du kartus per dieną duodama jai vaistų ir augindama ją savo biure pirmąjį jos gyvenimo mėnesį.
Kai ji buvo pakankamai sveika, persikėlė į šeimos rančą, daug laiko praleisdavo lauke su jų šunimis. Ten ji gyveno, kol vieną 2013 m. naktį dingo.
Tačiau po devynerių metų, rugsėjo 19 d. moteris sulaukė skambučio iš Haideno miesto, Aidaho valstijoje.
„Turime jūsų katę“, – buvo pirmieji žodžiai, kuriuos moteris išgirdo atsiliepusi telefonu.
Ji turėjo daugybę kačių. Kai jai pasakė, kad turi Harietą, ji pagalvojo, kad tai neįmanoma.
Po Harietos dingimo, moteris turėjo dar keletą kačių, tad iškart nesuprato apie kurią katę kalbama, o sužinojus, jog tai prieš 9-erius metus dingusi Harieta, negalėjo tuo patikėti.
„Mano sūnui buvo 8-eri, kai ji dingo. Dabar jam 17 metų“, – sakė ji.
Kaip ji atsidūrė taip toli ir ką visą tą laiką veikė?
Moteris mano, kad Harieta dingo slapta įlindusi į arklių priekabą, o kai iš jos išlipo, ją kas nors pasiėmė.
Jos vyras taip pat svarstė galimybę, kad ji tapo kojotų auka. Šeimininkai savo augintinės ieškojo visur, taip pat ir netoliese esančioje prieglaudoje.
„Buvau labai sutrikusi. Man tiesiog buvo labai sunku patikėti, kad ją pagavo kojotas. Ji buvo labai protinga , – sakė S. Moore JAV dienraščiui „USA Today“.
V. Nelson sakė, kad daugėja žmonių, persikeliančių iš Kalifornijos į Aidaho valstiją, todėl ji įtaria, kad Harietą kažkas rado, kai ji klaidžiojo Kalifornijoje ir nepatikrino, ar turi lustą. Iš ten jie greičiausiai persikėlė į Aidaho valstiją ir Harietą atsivežė su savimi.
Ekspertė pabrėžia mikroschemų svarbą augintiniams
V. Nelson sakė, kad surasti augintiniai rodo, kokios svarbios gali būti mikroschemos. Paprastai žmonės sako, kad mikroschemos atrodo kaip ryžio grūdelis – tokios mažos jos yra.
Ji sakė, kad mikroschemos įdedamos adatomis ir paprastai suleidžiamos į katės kaklą, ten, kur yra riebalų.
„Jūs tiesiog užčiuopiate odą. Paprastai katės mikroshemos net nejaučia, o tai yra gerai. Tada su skeneriu galima nuskaityti informaciją, esančią luste“, – sakė V. Nelson.
Nuskenuoti lustai prieglaudoms ir kitoms organizacijoms suteikia numerį, kuriuo pasinaudojusios jos gali gauti tokią informaciją kaip savininko vardas, pavardė, telefono numeris, o kartais ir adresas.
„Kai kurie žmonės mano, kad jei jų gyvūnas turi antkaklį su identifikavimo ženklu, to pakanka. Deja, gyvūnai laipioja aplinkui, lenda po tvoromis, jų antkakliai gali būti nuplėšti ir jie neturės jokio identifikavimo ženklo. Geriau turėti mikroschemą, nes taip žinai, kad jie ras kelią atgal pas tave. Tai geriausia galimybė jiems grįžti į savo namus“, – sakė ji.
S. Moore teigimu, Harieta galbūt jau turi naują šeimą, kuri nerimauja, kad jos gali ieškoti kas nors kitas.
„Jaučiuosi taip, tarsi ji priklausytų kam nors kitam. Ji devynerius metus kažkur gyveno. Noriu pasakyti, kad neturiu supratimo, ar ji mus prisimintų“, – sakė ji.
Katė šiuo yra vienoje iš prieglaudos globėjų šeimų.
„Norėčiau, kad Harieta galėtų su mumis pasikalbėti ir papasakoti, kur ji buvo pastaruosius devynerius metus, bet ji, deja, negali“, – sakė V. Nelson.
Kol kas kažkur Harietos praleisti devyneri metai yra paslaptis.
Parengta pagal usatoday.com
