Trys bendraminčiai, jauni skirtingų sričių specialistai – Domas Paulavičius, Nerijus Makutėnas ir Paulius Grigaitis – prieš porą metų sugalvoję, kaip galėtų palengvinti gyvūnų augintojų išsiskyrimą su į amžinybę išėjusiais mylimais keturkojais, ėmė dalytis idėja tinklalapyje „Memory Tree“ ir paskleidė projekto vizitines korteles veterinarijos gydyklose.
Vienoje gydyklų jų idėja ir kilo – tuomet veterinaru dirbęs D.Paulavičius nuolat susidurdavo su klientų sutrikimu netekus augintinių. Kaip elgtis su jų palaikais, kaip atsisveikinti? – tokie rūpesčiai išmušdavo juos iš vėžių. Tai retai aptariamos temos. Juk į gyvūnus įprasta žvelgti kaip į džiaugsmo šaltinį.
O veterinarijos klinikų kasdienybė kitokia – buvę šeimos nariai čia paliekami utilizuoti bendrame katile su galvijų ir laukinių žvėrelių gaišenomis. Bet ką daryti, jei neturi nei sodo, nei sodybos, kur galėtum palaidoti keturkojį?
Žmonės augintinius laidoja kaip kas išmano, neretai – ir neleistinose vietose. Gyvūnų kapinių šalyje mažai, bet ir tos nėra patrauklios, be to, palaikus ten kartais iškasa laukiniai žvėrys.
Visai kas kita būtų Prisiminimų miškas ar parkas su medeliais, išaugusiais ant augintinių pelenų. Tokią mylimų augintinių įamžinimo viziją puoselėja „Memory Tree“ trijulė.
„Ieškodami, kuo pakeisti primityvius, nehumaniškus naminių gyvūnų laidojimo būdus ir norėdami padėti gyvūnų mylėtojams, sukūrėme specialią ekologišką, žemėje suyrančią urną augintinio Prisiminimų medžiui pasodinti. Žemė į ją suberiama ant augintinio pelenų ir joje sodinamas pasirinkto medelio sodinukas arba sėkla.
Pirmenybę teikiame paprastajai pušiai, kuri lengvai daiginama, yra atspari taršai, sausrai ir šalčiui.
Daiginimo laikotarpiu urną galima uždengti skaidria plėvele, kuri sulaiko drėgmę bei šilumą.
Klientai gali užsisakyti ir kitą medelį – nebūtinai pušį. Perkame juos medelynuose ir pristatome klientams kartu su urna. Šaltuoju metų laiku, maždaug iki pusmečio, tvirtą Prisiminimų medžio urną su pasodintu augalu galima laikyti namuose, o atėjus pavasariui įkasti į žemę. Drėkinama ji ten gali suirti greičiau nei per mėnesį“, – aiškino N.Makutėnas.
Anot „Memory Tree“ sumanytojų, augant medžiui kremuoti gyvūnai tarsi atgimsta amžiname gyvenimo rate jau kita gyvybės forma. Toks palaidojimas užbaigia vieną ir kartu pradeda naują gyvenimo etapą, leidžia atsisveikinti su gyvūnu pagarbiai, humaniškai ir estetiškai.
Be to, taip tausojamos gamtos ekosistemos: gruntas ir gruntiniai vandenys neužteršiami mirusių gyvūnų irimo medžiagomis ar užkrečiamųjų ligų bakterijomis, kurios ilgai išlieka pavojingos.
„Prisiminimų medžio sodinimas gali labai palengvinti vaikų atsisveikinimą su mylimais augintiniais, padėti jiems pažvelgti į netektį giedresniu žvilgsniu. Vaikai gali dalyvauti išrenkant ir sodinant medelį, jį prižiūrėti“, – pabrėžė idėjos autoriai.
Jie patys gamina ekologiškas urnas iš plaušienos, tai yra iš perdirbto popieriaus, nenaudodami naujų išteklių, taip pat sukūrė urnų pakuotės dizainą su užrašais lietuvių bei anglų kalbomis. Gal ateityje jos taps paklausios ir svetur?
Individualus augintinių kremavimas – viena sparčiausiai augančių laidojimo rinkų pasaulyje.
Ji itin sparčiai plečiasi JAV, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje. Gyvūnų laidojimo papročiai kinta taip pat kaip ir žmonių.
Tačiau Lietuvoje Prisiminimų medžio paslauga plinta kol kas vangokai. Vaikinų nuomone, pagrindinės priežastys – konservatyvus visuomenės požiūris į gyvūnų laidojimą ir brangi individualaus gyvūnų kremavimo paslauga.
Individualus augintinių kremavimas mūsų šalyje tapo įmanomas tik prieš ketverius metus, kai duris atvėrė naminių gyvūnų krematoriumas Zoliškių kaime, Tauragės rajone.
Anksčiau norintys kremuoti savo gyvūnus jų palaikus veždavo į Latviją arba Lenkiją, bet dažniausiai naminukai žemiškąją kelionę baigdavo utilizavimo įmonėje „Rietavo veterinarinė sanitarija“.
„Memory Tree“ tinklalapyje petmemorytree.com galima rasti veterinarijos klinikas, kurios siunčia augintinių palaikus individualiai kremuoti ir perduoda pelenus gyvūnų savininkams. Šeimininkai ir patys gali stebėti kremavimo procesą vietoje – įsitikinti, kad tikrai jų augintinis yra kremuojamas.
Be to, kiekvienas procesas filmuojamas, tad pageidaujantys gali gauti savo gyvūno kremavimo ceremonijos vaizdo įrašą. Gyvūnų pelenai suberiami į metalines, keramines arba medines rankų darbo urnas. Vėliau jos dažniausiai atsiduria po medžiais privačiuose sklypuose.
„Kitose šalyse palaidoti augintinį kur kas paprasčiau negu Lietuvoje, nes ten yra daugiau tam skirtų vietų.
Mes norime įsteigti Vilniuje Prisiminimų parką, kuriame žmonės galėtų legaliai laidoti savo augintinius sodindami Prisiminimų medelius. Savo nuožiūra bet kur sodinti medžių negalima – šiuo atžvilgiu mūsų įstatymai griežti.
Jau senokai esame pateikę prašymą Vilniaus miesto savivaldybei, kad skirtų tokiam parkui erdvės legaliose augintinių kapinėse tarp Lentvario ir Liudvinavo, bet prašymas įstrigo“, – apgailestavo N.Makutėnas.
