Rugsėjo 19-ąją karalienės Elžbietos II darbuotojai išsirikiavo prie Vindzoro pilies, kad išlydėtų monarchę amžinojo poilsio. Stebėti ceremonijos į lauką buvo išvesti ir karalienės korgiai bei vienas jos mėgstamiausių ponių, vardu Emma. Karalienė šiuo poniu jodinėjo, kai jai buvo jau gerokai per 90 metų.
Elžbieta II nuo vaikystės aistringai jodinėjo, visą gyvenimą turėjo lenktyninių žirgų ir juos augino. Per savo oficialų gimtadienio paradą ji visada sveikindavo žirgus, grįžtančius į Bakingamo rūmus, – pavaišindavo juos cukraus gabalėliu.
Tik niekada iki šiol gyvūnai nevaidino tokio svarbaus vaidmens karališkosiose laidotuvėse. Tiesa, per karaliaus Eduardo VII laidotuves 1910 metais valstybės vadovai buvo šiek tiek nustebę, kai oficialioje procesijoje atsidūrė už monarcho šuns foksterjero Cezario.
Dabar mirus Elžbietai II jos mylimiausi augintiniai paklusniai stovėjo, kai prie Vindzoro pilies atvyko laidotuvių kortežas. Daugeliui buvo smalsu, kas nuo šiol rūpinsis karalienės korgiais. Galiausiai patvirtinta, kad šunis priglaus jos sūnus princas Andrew (62 m.).
Karalienė Elžbieta II garsėjo kaip gyvūnų mylėtoja, nuo seno auginusi arklius ir šunis. Mirties dieną Jungtinės Karalystės monarchė paliko daugiau kaip 100 arklių ir keturis šunis.
Būsimą monarchę didžiąją dalį paauglystės supo šunys, o susižavėjusi pirmuoju karališkosios šeimos korgiu Dookie, kuris rūmuose buvo priglaustas dar 1933 metais, panoro turėti savo.
Pirmąjį korgį Susan jai 1944 metais 18-ojo gimtadienio proga padovanojo tėvas, Jorko kunigaikštis. Vėliau Susan atsivedė 30 palikuonių, kurie visi tapo karalienės šeimos dalimi.
„Ji myli gyvūnus ir dievina šunis. Jie buvo jos pirmoji meilė ir bus paskutinė“, – prieš pasirodant žiniai apie monarchės mirtį sakė karališkoji biografė Ingrid Seward.
Karalienė taip pat veisė korgių ir taksų mišrūnus, kad sukurtų veislę, vadinamą dorgiais. Tai buvo neplanuoto vieno karalienės korgių ir princesės Margaret (1930–2002) takso susitikimo praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje rezultatas. Seserys galiausiai suporavo šunis ir per kelerius metus pasaulį išvydo dar 10 šuniukų.
Elžbietos II korgiai netgi turėjo savo kambarį privačioje karalienės rezidencijoje Bakingamo rūmuose.
2015 metais Monty Robertsas, gyvūnų dresuotojas ir artimas karalienės bendradarbis, yra pasakojęs, jog karalienė esą neplanavo toliau veisti savo korgių, nenorėjo, kad po jos mirties liktų nors ir vienas. Paskutinis jos korgis nugaišo 2018 metais.
Karalienė turėjo du likusius dorgius. 2020 metais vienam jų nugaišus, monarchė liko su paskutiniu likusiu Susan palikuoniu.
Kai 2021 metais karalienės sutuoktinis princas Philipas (1921–2021) gulėjo ligoninėje, jų sūnus princas Andrew padovanojo motinai du naujus šuniukus – dorgį ir korgį. Deja, korgis nugaišo vos po kelių savaičių.
Šiemet 95-ojo gimtadienio proga princas Andrew ir princesės Beatrice (34 m.) ir Eugenie (32 m.) karalienei padovanojo naują korgių veislės šunį, vardu Sandy. Šiuo metu yra išlikę du korgiai, vienas dorgis ir apdovanojimus pelnęs kokerspanielis.
Apie karalienės keturkojus buvo parašyta knyga „Visi karalienės korgiai“, kurios autorė – Penny Juror.
Per Londono olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją 2012 metais viena ryškiausių akimirkų buvo trumpas filmukas su karaliene ir jos korgiais. Ceremonijos režisierius Danny Boyle’as iš pradžių planavo, kad filmuke karalienę vaidins aktorė. Bet kai jis paprašė karališkosios šeimos leidimo kurti klipą, gavo ne tik teigiamą atsakymą, bet ir buvo informuotas, kad monarchė nori pati vaidinti atidarymo filmuke su Džeimsu Bondu.
Klipe vaizduojamas smokingu vilkintis agentas 007, kuris atvyksta į Bakingamo rūmus ir palydi karalienę į olimpiados atidarymo ceremoniją. Elžbieta II apsisuka rašomojo stalo kėdėje ir, kreipdamasi į legendinį filmų herojų, ištaria: „Labas vakaras, pone Bondai.“ Klipe pasirodė ir du karalienės korgiai.
Ilgai britų karalienės buvo neįmanoma įsivaizduoti be jos mylimiausios palydos – korgių veislės šunų. Jos Didenybei per visą gyvenimą priklausė daugiau kaip 30 korgių. Vienu metu Elžbieta II augino net 13 korgių.
Apie monarchės atsidavimą jiems byloja iškalbingas faktas: jei kas nepatikdavo jos augintiniui, malonės galėjo nelaukti. Tad visai nenuostabu, kodėl šie mieli keturkojai nusipelnė ir atskiro filmo – didžiuosiuose ekranuose buvo rodoma ir lietuviškai įgarsinta animacinė juosta visai šeimai „Karalienės korgis“.
Karalienės korgiai buvo šeriami kasdien lygiai 17 valandą. Jie buvo išdresuoti taip, kad prie savo sidabrinių dubenėlių negalėdavo prieiti tol, kol pati karalienė duodavo komandą.
Specialistai buvo korgiams sudarę specialų meniu, kasdien – vis kitokį. Vieną dieną šunys gaudavo kepenėlių, kitą – vištienos, po to – triušienos.
Šie šunys mito geriau nei dalis Didžiosios Britanijos gyventojų. Ėdalą jiems ruošdavo rūmų virtuvės šefas.
Susirgę korgiai buvo gydomi tik homeopatiškai. Tai buvo karalienės įsakymas. Šie karalienės šunys keliaudavo atskiru automobiliu, o į lėktuvą trapu juos įnešdavo tarnautojai.
Kartą Elžbieta II yra viešai pasakojusi, kad korgiai yra labai išdykę šunys, todėl nuo jų yra nukentėję ir rūmų užuolaidos, ir senoviniai prabangūs baldai, ir net personalas. Tačiau karalienės korgiai buvo nebaudžiami.
Drąsiai galima sakyti, kad Elžbieta II šią veislę išgelbėjo nuo išnykimo. Kai ji viešai pasirodydavo su augintiniais, jų paklausa padidėdavo dvigubai.
