Šešerius metus dalyvavo beveik visose Baltijos šalių šunų kinkinių sporto varžybose. Vilnietis Robertas Andriuška, Lietuvos šunų kinkinių sporto federacijos tarybos narys, diplomuotas šunų fitneso* treneris, sporto su šunimis „fanas“.
Pokalbis su R. Andriuška apie fizinį šunų aktyvumą, sportą ir gyvūnų gerovę. Kaip viską suderinti?
– Studijavote Vilniaus universitete, kur įgijote verslo vadybos specialybę, tačiau dabar užsiimate šunų fitnesu?
– Viskas gavosi natūraliai. Kai su savo šunimi nustojau dalyvauti varžybose, pradėjau domėtis šunų fiziniu parengimu bei traumų prevencija. Taip „atradau“ šunų fitnesą, o šiuo metu jau esu sertifikuotas šios srities treneris. Toliau mano planuose – šunų reabilitacija, pirmi žingsneliai ta linkme jau žengti.
– Fitnesas gerina gyvūno judesius, emocinę būklę, suteikia pasitikėjimo, padeda socializuojant šunį. „Gėrybių“ skalė labai plati. Ar pasitaiko, kad šuniui tokios treniruotės – tabu?
– Fitnesas apima labai daug. Tai fizinės ir psichologinės/emocinės būklės gerinimas bei tobulinimas. Tačiau šiai veiklai populiarėjant, daugelis žmonių neturi tinkamo suvokimo, kas iš tiesų yra fitnesas ir kaip taisyklingai treniruotis. Atliekant pratimus, augintiniui kartais galima labiau pakenkti, nei padėti. Pagrindinis dalykas – fitneso pratimai galimi tik su visiškai sveiku augintiniu. Jei nežinote, ar jūsų šuo sveikas ir gali užsiimti fitnesu, rekomenduoju pirmiausia apsilankyti pas veterinarijos specialistą bei gauti patvirtinimą, kad šuo sveikas. Priešingu atveju galima labai rimtai „prisižaisti“. O norint gauti maksimalią naudą iš fitneso, rekomenduoju kreiptis tik į sertifikuotus trenerius.
– Dažniausios šeimininkų klaidos ir kaip jos gali pakenkti šuniui?
– Daugelis žmonių nesupranta, kad nepakanka pasižiūrėti video Youtube, kad suvoktum fitneso principus. Tuose filmuotuose siužetuose dažnai būna akiai „nematomų“ dalykų, bet jie yra nepaprastai svarbūs atliekant pratimus. Kaip minėjau, geriausia kreiptis į sertifikuotus trenerius, kurie supras jūsų lūkesčius ir sudėlios augintinio galimybes atitinkantį treniruočių planą.
– Ar dalyvaujate varžybose? Kokie jūsų pasiekimai?
– Aš varžybose nebedalyvauju. Dalyvauja mano žmona Agnė Budžiūtė, tačiau mano darbas ne mažiau atsakingas (Šypsosi). Mano pareigos – tinkamai paruošti šunis, pasirūpinti jų fizine ir emocine savijauta, gerove. Didžiausios varžybos, kuriose dalyvavome, buvo Šunų kinkinių individualių disciplinų Pasaulio čempionatas Prancūzijoje (2022 metų ICF pasaulio čempionatas Pledrane). Rungtyje „Dviratininkė ir šuo“ moterų elito amžiaus kategorijoje Agnė užėmė 12 vietą. Noriu atkreipti dėmesį: tai buvo ne bet koks, o pasaulio čempionatas! Dabar ruošiamės kitoms svarbioms varžyboms – Europos čempionatui Vokietijoje.
– Kur ir kaip įgijote šunų fitneso patirties, kokius mokslus baigėte?
– Nuotolines šunų fitneso studijas baigiau prieš 2 metus Tenesio universitete (JAV). Iki tol dalyvavau keliuose solidžiuose seminaruose pas geriausius Europos ir JAV specialistus. Mano įgytas šunų fitneso trenerio diplomas pripažįstamas visame pasaulyje, todėl galėčiau dirbti bet kurioje šalyje. Lietuvoje, kiek man žinoma, kol kas tik aš turiu tokį diplomą. Neturėdamas teorinių žinių, neįgijęs patirties, nedrįsčiau imtis šios veiklos, nes jaučiu didelę atsakomybę prieš šeimininkus ir jų augintinius.
Fitnesas* – vengtina vartoti svetimybė, tačiau šunų atveju nelabai tinka kūno rengyba arba lengvasis kultūrizmas.
