Hierarchijos viršūnėje
„Prieš kelerius metus išsiaiškinau, kad mano dukra Emma netoleruoja laktozės. Teko pirkti ožkos pieną iš ūkininkės, o po to netikėtai pamačiau skelbimą apie skubiai parduodamas dvi ožkytes sesytes už simbolinę kainą“, – taip apie Kolos atsiradimą judviejų su dukra gyvenime pasakojo moteris.
Tądien ji į namus iš Utenos parvežė dvi vos kelių dienų ožkeles. „Viena buvo ruda, todėl ją pavadinome Fanta, o ši juočkė tapo Kola. Tai buvo du maži kūdikėliai, kuriuos besąlygiškai reikėjo prižiūrėti, maitinti mišinukais. Jas auginome kambaryje. Deja, Fanta ilgai neišgyveno po patirtos kojos traumos. Na, o Kola pusantro mėnesio gyveno su mumis namuose, o vėliau, pradėjusi krėsti „zbitkus“, iškeliavo į žirgyną, kur ji turi visišką laisvę“, – atviravo Lina.
Šiuo metu Kola gyvena su 53 avimis. „Ji jaučiasi kitokia ir, kadangi pas avis yra hierarchinis valdymas, Kola yra hierarchijos viršūnėje ir čia viskam vadovauja. Avinas baronas – antroje vietoje“, – juokėsi šeimininkė.
Kelionė galinėje automobilio sėdynėje
Birželio 25-ąją Lina su dukra ir augintine keliavo į Ramygaloje organizuotą gražiausios ožkos konkursą bei iškovojo pirmąją vietą.
„Draugė menininkė sukūrė mums įvaizdį „Sapnų gaudytoja“, papuošė mus ir įvaizdžio įkvėptos iškeliavome į konkursą. Taip paskutinę akimirką viskas ir gavosi, todėl nė nebuvome užsiregistravusios. Tiesa, apie konkursą susimąsčiau jau prieš savaitę, bet neradau registracijos, todėl maniau, kad ateisime ir užsirašysime vietoje. Na, taip ir padarėme, bet vos nepavėlavome! Kiek buvo streso automobilyje. Visos trys panikavome, kad nespėsime, o dar kuras baiginėjosi (juokėsi). Vis dėlto spėjome“, – kalbėjo Lina bei pridūrė, kad Kolą gabenosi galinėje automobilio sėdynėje.
„Ji pati moka įlipti į automobilį ir žino, kad kažkur važiuosime. Na, pagal taisykles turbūt nelabai galima taip vežti ožką, bet mes su dirželiu keliaujame, saugiai“, – sakė ji.
Lina pati moka melžti ožką bei iš jos pieno pasigaminti įvairių pieno produktų. „Turime iš ko eksperimentuoti, tad gaminti mėgstu įvairius pieno produktus. Kola duoda labai daug pieno – net tris litrus per dieną“, – teigė moteris.
Skaičių magija
Šiuo metu Lina gyvena Panevėžyje ir dirba didmeninėje prekyboje, tačiau kasdien su dukra Emma bent pusę dienos praleidžia žirginio sporto klube „Vytis“. Čia dirba ir Linos mama. „Žirgynas nėra mūsų. Čia aš užaugau, nes lankiau žirgyną, jodinėjau nuo mažų dienų. Dukra jodinėja dabar. Perėmė iš manęs šią estafetė bei turi savo ponį Piratą“, – pasakojo dabartinė dukros bei kitų čia atvykstančių vaikų jojimo trenerė.
Pasiteiravus, kaip šeimoje atsirado Piratas, Lina patikino, kad tai – skaičių magija. „Jis gimė čia, žirgyne, ir buvo tikras netyčiukas, tačiau labai vykęs variantas (juokėsi). Dukra gimė 2012 m. rugsėjo 12-ąją. Lygiai tą pačią dieną gimė ir Piratas. Kai tik pamačiau datą ant dokumentų, iškart supratau – čia jis. Ir iš tiesų, jie labai susijojo. Emma Piratą vadina „kraujo broliu“, – sakė mama.
Nors teoriškai žirgyne auginamos avys ir žirgai (išskyrus Piratą) – nėra Linos, jai visi gyvūnai svarbūs ir mylimi. „Čia nėra „tavo“ ar „mano“. Visi yra numylėtiniai. Juk būna, kad avis atsiveda ėriukų ir jų nemyli. Kas belieka – imu juos po pažastimi ir nešuosi namo bei prižiūriu“, – dėstė gyvūnų mylėtoja bei atskleidė, kad šiuo metu didžiausia svajonė – keltis gyventi į kaimą.
Su žirgyne auginamais poniais Lina keliauja į įvairius renginius: vaikų gimtadienius, miesto šventes. „Dirbame ir su siauruku. Leidžiame vaikams jodinėti. Visi švenčių dalyviai būna labai patenkinti ir laimingi. Dalis jų mus jau pažįsta ir net atsimena žirgelių vardus“, – komentavo Lina.
Kalifornijos sliekai
Panevėžietė atskleidė, kad kelerius metu ragavo ir emigranto duonos.
„Ten turėjau gerą darbą ir viskas sekėsi puikiai. Tačiau jutau, kad kažko trūksta ir tariau: „arba dabar, arba niekada“. Tad grįžome metams į Lietuvą pabandyti, bet taip ir likome čia. Labai džiaugiamės šiuo sprendimu“, – teigė ji.
Na, o dabar ne tik žirgyne, bet ir Panevėžyje esančiuose namuose Lina augina ne vieną augintinį. „Turime šunį, žuvyčių ir… Kalifornijos sliekų! Tiesa, pernai auginome vištas, tačiau šiemet jų neturime.“
