Svajonių profesija
E. Matusa VSAT tarnauja treji metai ir sako, jog dar besimokydamas Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje žinojo – bus pareigūnas. Tik svarstė, ar rinktis policijos pareigūno, ar kariškio, ar pasieniečio profesiją. Pasak Edvardo, meilė šunims galbūt ir lėmė pasieniečio kinologo specialybės pasirinkimą. Jaunuolis neslepia, kita motyvacija – šeimoje policijos pareigūnu dirbo tėtis.
Po gimnazijos E. Matusa studijavo Pasieniečių mokykloje, lankė kinologijos kursus, pirmoji tarnybos vieta – Bardinų užkarda. Čia Edvardui ir buvo paskirta belgų aviganė Lara – pirmas tarnybinis šuo.
„Gavau jau pažengusį, trejų metų šunį. Jos šeimininkas baigė karjerą. Manau, kad pati kinologija jau ir yra iššūkis. Tai nėra lengva profesija. Su Lara buvo sunkūs pirmieji du mėnesiai. Dėl atskirties nuo šeimininko. Šuo stebi žmogaus mimiką, gestikuliaciją. Larai reikėjo nuo ankstesnio šeimininko priprasti prie manęs, ji iš pradžių nesuprasdavo mano komandų. Bet per pusmetį atsirado labai glaudus ryšys su gyvūnu. Pripažįstu, aš buvau pradedantis kinologas, šuo – pažengęs. Mokėmės vienas iš kito, – atvirauja Edvardas. – Pamačiau Larą, tai buvo meilė šuniui iš pirmo žvilgsnio. Buvo toks kontaktas. Ji priėjo. Paglosčiau.“
Paruošta pėdsekystei
Prieš dvejus metus E. Matusa su tarnybiniu šunimi pradėjo dirbti Šilgalių užkardoje. Larai šiandien šešeri.
„Lara – vadinamosios „žaliosios juostos“ šuo. Paruošta pėdsekystei bei žmonių ir daiktų paieškai. Dresuoti šunį nėra lengva. Tai nuolatinis darbas. Šuo turi savo charakterį, emocijas, nuotaikas. Todėl iš pradžių net bendro paklusnumo komandas Larai buvo sunku vykdyti. Ilgokai atsišaukti nuo katinų negalėjau“, – šypsosi E. Matusa.
Jis pabrėžia, Lara nebuvo stipri pėdsekė, reikėjo nemažai mokytis. Pareigūnas pasakojo, kad šuo mokomas sekti kvapą pagal jo stiprėjimą. Būna, kad keturkojai, sekdami kvapą, nueina ir atbulai. O Lara tiesiog mėgdavo simuliuoti.
„Belgų aviganiams patinka judėti. Gali šuo būti pavargęs, vienai minutei uždarau tarnybiniame automobilyje. Atidarau, jis jau vėl laimingas, pilnas energijos. Be abejo, jie turi įgimtą ieškotojo savybę“, – pasakoja Edvardas.
Anot jo, pasieniečiai, patruliuodami su tarnybiniu šunimi, eina dviese. Keturkojis pareigūnas eina priekyje, už jo – kinologas, o trečias – dar vienas kolega. Šuo turi eiti pirmas, nes priekyje einantis pasienietis gali sumaišyti šuniui jo sekamą kvapą. „Duodi komandą „pėdos“. Ir šuo eina. Arba duodi ieškomo žmogaus daiktą. Lara išmokyta, kad radusi daiktą atsigula ir daiktas lieka tarp priekinių kojų. Kitas būdas – kuomet šuo daikto neliečia – nosimi ir žvilgsniu rodo, – pasakoja E. Matusa. – Pastebėjau, jei mano Lara eina tinkamom pėdom, tai uodegikė tik kruta, jei pameta – tai tik leidžiasi. Uodega kaip indikatorius.
Surado nemažai žmonių
Anot E. Matusos, pasitelkiant tarnybinį šunį dažnai tenka ieškoti pasiklydusių ar dingusių žmonių.
„Daug būna pasiklydusių grybautojų. Važiuojam pagelbėti ir į kitas užkardas. Teko ieškoti ir žmogaus, išėjusio iš namų ir šeimai pranešusio apie savižudybę. Radom su Lara žmogų miške „, – profesijos akimirkomis dalinasi pašnekovas.
Pastarieji metai pasieniečiams buvo įtempti, tad ir E. Matusa su tarnybiniu šunimi pernai nemažai laiko praleido prie Baltarusijos sienos.
„Tai buvo realus darbas ir daug skyrėsi nuo mokymų. Jei kas nesiseka, tai mokymuose gali pakoreguoti. O realioje situacijoje nežinai, ko tikėtis iš sienos pažeidėjo bei paties šuns. Todėl tiek man, tiek Larai buvo daug naujų dalykų, be abejo, abu įgijom neįkainojamos patirties“, – pasakoja pasienietis pridurdamas, kad abu surado apie 400 nelegalių migrantų.
Ir toliau Edvardas su keturkoje kolege dalyvauja įvairiuose mokymuose, dirba ne tik pasienyje, bet lankosi įvairiuose renginiuose.
Drausme ir paklusnumu pasižyminti Lara ne tik užkardos darbuotoja, pasak Edvardo, ji ir šeimos narys. Tarnybinio šuns kasdienybė tokia pati, kaip ir paties Edvardo – ryte keliasi, kartu vyksta į tarnybos vietą – Šilgalių užkardą. Tiesa, po tarnybos Lara gyvena E. Matusos senelių namuose. Tad Edvardas ten važiuoja kasdien ir dresūrai skiria bent po porą valandų.
Keturkoję pareigūnę labai motyvuoja pele vadinamas žaislas, kurį galima stipriai įsikąsti, arba kamuoliukai. Be abejo, po gerai atliktos užduoties šeimininkas paskatina maistu.
Kiek įprastai metų užtrunka pasieniečių keturkojų tarnyba? Pasak E. Matusos, šunys, kaip ir žmonės, išeina į pensiją. Pareigūnas sako, kad vieni šunys dirba iki 8-erių, kiti – iki 12 metų, viskas priklauso nuo šuns darbinių savybių.
Beje, jo gyvenimo draugė taip pat kinologė, su tarnybiniu šunimi Leo tarnauja Rociškių užkardoje.
Pats E. Matusa svarsto apie tolimesnes teisės studijas.,
Trys tarnybiniai šunys
Šilgalių užkarda, be Laros, turi dar du tarnybinius šunis – abu belgų aviganiai. Keturkojai taip pat paruošti „žaliajai juostai“ – pėdsekystei bei žmonių ir daiktų paieškai. Vienam šuniui – penkeri, kitam – vienuolika.
Užkardos vadas Donatas Iškauskas patikslino, kad Šilgalių užkardoje siena su Rusija tęsiasi apie 20 kilometrų Šešupės upe. Pasakojo, kad pernai pavyko įsidiegti ilgai lauktą vaizdo stebėjimo sistemą.
„Šiandien dėl sienos pažeidimų, kontrabandos didelių problemų nėra. Ir dėl geopolitinės situacijos pasienyje ramu“, – sako užkardos vadas.
Anot jo, kinologai su pasieniu neatsiejami nuo pat tarnybos įkūrimo.
„Kol nebuvo pasienyje stebėjimo sistemų ar kitų apsaugos priemonių, kinologai su keturkojais buvo pirmieji pareigūnai, siunčiami valstybės sienos pažeidimo atveju. Dabar viskas vertinama padedant techninėms priemonėms. Ir šiandien pasienio kinologų pagalba gana dažnai pasinaudoja policija, ypač žmonių paieškai“, – sako D. Iškauskas.
