Patronas tarnybinis Džeko Raselo terjero veislės šuo. Veislė buvo išvesta Anglijoje XIX amžiuje lapių medžioklei. Tam, kad jie gerai atliktų savo darbą, šiems šunims prireikė ne tik puikios uoslės, bet ir labai stiprių letenų, kad būtų galima iškasti lapes, kurios slėpėsi savo olose po žeme.
Būtent šios savybės leido Patronui tapti išminavimo žvaigžde. Visa tai, nepaisant to, kad šuo apskritai nebuvo ruošiamas būti išminuotoju. Šuo su kilmės dokumentais (toks gali kainuoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių dolerių) turėjo dalyvauti grynaveislių šunų parodose ir varžybose.
Černigovo srities sprogmenų grupės vadovas Džeko Raselo terjerą Michailą įsigijo kaip dovaną savo sūnui.
Ir tada prasidėjo karas. Nuo pirmos rusų invazijos dienos šuo pradėtas ruošti „karinei karjerai“ – buvo mokoma atpažinti įvairių parako ir sprogmenų kvapus. Beje, karas neturi nieko bendra su karinga Patrono pravarde – taip jis buvo pavadintas dar gerokai prieš prasidedant karo veiksmams. Iš pradžių šeimininkas šunį pavadino Kulka, tačiau pravardė neprigijo. Vis tik artimas reikšme žodis Patronas puikiai tiko.
Pirmą kartą apie drąsų Džeko Raselo terjerą pasaulis sužinojo kovo 15 d., kai apie jį feisbuke parašė Ukrainos valstybinė pagalbos tarnyba. „Susipažinkite su Patronu. Jam dveji metai. Jis – Černigovo išminuotojų siela ir talismanas. Visuomet ir visur juos lydi. Beje, jis labai mėgsta sūrį, todėl mūsų vaikinai retkarčiais jį pavaišina skanėstais“, – rašoma pirmame įraše, nuo kurio ir prasidėjo Patrono šlovė.
Tačiau patronas oficialiai netarnauja Ukrainos valstybinėje pagalbos tarnyboje, todėl jam nemokamas atlyginimas, jis dirba už maistą ir meilę.
Gyvūnui specialiai buvo pagaminta apsauginė liemenė, kuri jau tapo neatsiejama garsiojo išminuotojo įvaizdžio dalis.
Dažniausiai Patronas darbuojasi prie sugedusios Rusijos kariuomenės technikos arba užminuotose vietose (Rusijos kariuomenei traukiantis iš Černigovo, čia buvo palikta daug specialiai paslėptų arba tiesiog apleistų mirtinų „dovanų“).
Vienintelis dalykas, kuriuo keturkojis išminuotojas nepasitiki – darbas miške, kur yra paliktų daug priešo pėdsakų, kurie jį sumaišo ir išblaško.
Pastebėta, kad Patronui taip pat kyla uoslės problemų, kai šalia per daug apdegusios technikos, tada šuniukas pradeda čiaudėti.
„Kai dirbame su prieštankinėmis minomis, jis supranta, kad kažkas turi būti kažkur užkasta ir tai reikia surasti, o radęs – duoda signalą“, – sako Černigovo srities sprogmenų darbo grupės vadovas ir Patrono šeimininkas.
Auganti Patrono šlovė lėmė tai, kad apie jo žygdarbius buvo pradėtos kurti legendos – pavyzdžiui, kad jis visą savaitę valė užminuotą Bučą, Kijevo priemiestį.
Į tai iš karo sureagavo gelbėtojai ir surengė „informacinės higienos pamoką“, įspėdami neapsigauti ir netikėti melu – netoli Černigovo dirbantis šuo negali išvalyti minų sostinės priemiestyje.
Šuo-talismanas jau susitiko su vaikais ir net tapo menininkų įkvėpimo šaltiniu, o internete pilna memų apie jo darbus.
Internete pasirodė informacijos, kad Patrono pranašumas – išskirtinai mažas svoris, todėl, tariamai, šuo negali susprogdinti tiek prieštankinių, tiek priešpėstinių minų ir be didesnės rizikos gali iškasti mirtinas „dovanas“. Tačiau tokia teorija kelia abejonių: pavyzdžiui, tarp garsių šunų išminuotojų buvo gana didelių veislių keturkojai – aviganiai ir koliai, o šuns dydis ir svoris, kiek žinoma, nėra tarp reikalavimų išminavimo darbams atlikti.
Vienaip ar kitaip, šunelis Patronas sėkmingai atlieka savo darbą, ir iki kovo 19 dienos jau buvo aptikęs daugiau nei 90 minų bei jų nuolaužų.
Parengta pagal news.zerkalo.io.
