Visi atgabenti keturkojai iš Ukrainos jau rado naujuosius namus lietuvių šeimose.
Šunis ir kates į Lietuvą atgabenusi gyvūnus globojanti organizacija „LT-gyvūnams savanoriai“ dabar rengiasi antrajai ekspedicijai į Ukrainą. Šįkart žada vežti ir kare sužeistus gyvūnus.
– Kaip atrinkote, kuriuos gyvūnus vežti? – „Lietuvos rytas“ paklausė organizacijos vadovės, paprašiusios ją vadinti Diana. Ji paaiškino, kad prieš žiaurų elgesį su gyvūnais kovojančios organizacijos nariai nenori atskleisti tapatybės dėl savo ir savo šeimų saugumo, tačiau savo tikrąjį vardą ir pavardę pasakė žurnalistams.
– Gyvūnus kelionei į Lietuvą atrinko organizacija, su kuria mes bendradarbiaujame. Ji turi ir savo veterinarus, todėl gyvūnai buvo jau parengti kelionei ir vakcinuoti nuo pasiutligės.
Šios organizacijos nariai renka gyvūnus Lvovo gatvėse. Be to, jiems gyvūnus atveda šeimininkai, kurie išvyksta ir palieka savo namus.
– Gal žinote, kas tie žmonės? Pavyzdžiui, gal jūsų atvežtų gyvūnų savininkai atvyks į Lietuvą jų pasiimti?
– Šių gyvūnų savininkai nežinomi. Jie augintinius tiesiog atidavė į prieglaudą.
– Jūs smarkiai rizikavote važiuodami į šalį, kurioje vyksta karas.
– Lvove buvo gana ramu. Ten įkurti pabėgėlių centrai, į kuriuos vežami žmonės iš karštųjų taškų. Tuose centruose žmonės sėda į autobusiukus, kurie juos veža į Europą.
Man paskambino vežančių labdarą į Ukrainą organizacijų atstovai ir perspėjo, kad kolonos su labdara kartais apšaudomos prie Lvovo ir kad būtinai pasirūpintume neperšaunamosiomis liemenėmis, šalmais. Bet mūsų savanoriai jau buvo išvykę.
– Kaip jaučiasi jūsų atgabenti gyvūnai?
– Jau šiek tiek mažiau krūpčioja. Bet vis vien siaubingai bijo garso. Fiziškai jie nebuvo traumuoti.
Bet esame numatę vežti į Lietuvą ir nukentėjusius nuo karo gyvūnus: kates, netekusias kojų, pašautus šunis.
– Šią savaitę kalbėjausi su Antrojo pasaulinio karo pabėgėliais – tuo metu jie buvo vaikai. Bet tada niekam nė minties į galvą neatėjo, kad gali būti rūpinamasi šunimis ar katėmis.
– Požiūris į naminius gyvūnus nuo to laiko tikrai labai pasikeitė, o supratimas, kad augintinis yra tavo šeimos narys, įsigalėjo, ko gero, per pastarąjį dešimtmetį.
Girdėjau pasakojimų, kad iš pačių karščiausių ir labiausiai apšaudomų Ukrainos vietų žmonės atsinešė savo gyvūnus ant rankų.
Vienas vyras bėgo į striukės kišenes įsikišęs du katinus.
Naminis gyvūnas – ne tik šuo ar katė. Traukdamiesi iš karo zonos žmonės batų dėžėse nešasi ir iguanas, žiurkėnus.
Žmonės bėga ant rankų nešdami net 30 ar 40 kilogramų sveriančius šunis.
– Ar tokie šunys negali patys paeiti?
– Ant rankų juos neša, kad nepabėgtų. Gyvūnai išsigandę, sukrėsti ir blaškosi.
– Kiek naminių gyvūnų prasidėjus karui Ukrainoje galėjo tapti beglobiai?
– Gyvūnų situacija Ukrainoje tragiška. Žmonės išbėga su gyvūnais, bet ne į visus autobusus ar traukinius pabėgėliai su gyvūnais priimami, todėl neretai jie tiesiog palieka augintinius stotyse ar gatvėse.
Pasitaiko, kad kiti išbėgdami uždaro keturkojus vienus namuose. Kai kurių organizacijų atstovai net laužia butų duris gelbėdami tokius paliktus žūti gyvūnus.
Ukrainos gyvūnų prieglaudose šiuo metu įkurdinta po 400 ar net 500 keturkojų. Jais rūpinasi savanoriai.
Beje, ne visi pabėgėlių centrai priima žmones su augintiniais.
Tačiau pastaruoju metu sutarta, kad gyvūnas, esantis specialioje kelionei skirtoje dėžėje ar narve, gali būti priimtas į pabėgėlių centrą.
Todėl Ukrainoje paliktiems gyvūnams norintys padėti lietuviai galėtų aukoti jų transportavimo dėžių.
– Kur šiuo metu iš Ukrainos pargabenti gyvūnai?
– Per kelias dienas sulaukėme daugiau kaip šimto lietuvių pasiūlymų globoti šiuos keturkojus. Iš jų ir atrinkome 15 šeimų, kurios laikinai priglaudė gyvūnus. Po trijų savaičių karantino jie galės likti tose šeimose.
– Ar neišgirstate klausimų, kodėl gelbėjate šunis ir kates, o ne žmones?
– Šunys, skirtingai nuo žmonių, negali paprašyti pagalbos, todėl gelbėjame tuos, kurie nekalba.
Per tris dienas Lietuvoje buvo surinkta 40 tonų šunų ėdalo.
Į mus kreipėsi ir pagyvenę žmonės, siūlėsi iš pensijos nupirkti labdaros beglobiams Ukrainos šunims.
Ašaros akyse kaupiasi, kai jiems sakai, kad gal geriau tuos pinigus sau pasiliktų, o jie nesutinka.
ES valstybių pasienyje gyvūnai vakcinuojami
Prasidėjus karui Ukrainoje buvo atšaukti labai griežti reikalavimai į ES šalis įvežamiems naminiams gyvūnams.
Lenkijos veterinarijos tarnybų duomenimis, kasdien šios šalies pasienyje užregistruojama ir vakcinuojama nuo pasiutligės apie 500 šunų ir kačių, kuriuos nešasi pabėgėliai iš Ukrainos.
– Ar tai, kad ES atšaukė griežtus reikalavimus per sieną gabenamiems gyvūnams, nekelia pavojaus žmonėms? – „Lietuvos rytas“ paklausė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjo Giedriaus Blekaičio.
– Šunys, katės ir šeškai gali sirgti pasiutlige, o tai mirtina žmogui liga. Todėl anksčiau vežant gyvūną iš Ukrainos į ES reikėdavo pateikti jo kraujo tyrimą. Tačiau prasidėjus karui ES padarė išimtį ir priėmė sprendimą įleisti iš Ukrainos naminius gyvūnus, bet prieš tai pasienyje juos vakcinuoti.
Šią savaitę Briuselyje buvo surengtas posėdis dėl pabėgėlių, vykstančių su gyvūnais (įskaitant arklius ir zoologijos sodo gyvūnus). Buvo paprašyta ES valstybių skirti daugiau pareigūnų prie sienos su Ukraina, kurie sureaguotų į galimus pasiutligės atvejus, bet nesudarytų sunkumų norintiems kirsti sieną.
Lenkija iš karto nusiuntė į pasienį 60 pareigūnų, jie dirba kiaurą parą 9 sienos kirtimo postuose – suženklina ir vakcinuoja nuo pasiutligės visus gyvūnus.
Bet imunitetas nuo pasiutligės gali susidaryti tik per 21 dieną. Mums irgi labai svarbu, kad į Lietuvą nepatektų ši pavojinga liga.
– Ar Ukrainoje gyvūnai dažnai serga pasiutlige?
– Iki karo kasdien šioje šalyje buvo nustatomi 5–6 pasiutlige sergantys gyvūnai. 2021 metais Ukrainoje 1050 naminių gyvūnų sirgo šia liga.
– O kokia padėtis Lietuvoje?
– Lietuvoje pastarąjį kartą pasiutligė nustatyta prieš trejus metus pasienyje su Baltarusija – buvo aptikta šia liga užsikrėtusi lapė.
– Kaip įvertintumėte pasiutligės riziką Lietuvai?
– Kiekvienas nevakcinuotas gyvūnas, atgabentas iš regiono, kuriame nustatyta pasiutligės atvejų, kelia didelę riziką. Todėl ir kreipėmės į visuomenę prašydami ne tik padėti pabėgėliams, bet ir pasirūpinti jų atsivežtais naminiais gyvūnais, kad neįvyktų nelaimė.
Vos pastebėjus gyvūno baimę vandeniui ar kitokį įtartiną elgesį reikėtų apie tai pranešti mums.
