Austėja nėra šunų parodų naujokė, taigi, ši pergalė – geriausia 2021 metų Europos jaunoji vedlė – neatsitiktinė. 2019 m. ji jau atstovavo mūsų šaliai Pasaulinėje šunų parodoje Kinijoje ir tuomet buvo išrinkta į geriausių pasaulio jaunųjų vedlių devintuką.
„Dalyvavimas jaunųjų vedlių konkursuose nėra vienintelė mano kinologinė patirtis. Dalyvaudama konkurse jauniausioje amžiaus grupėje pradėjau suprasti visus pradmenis, įgijau žinių, bet tik būdama vyresnė supratau šios veiklos prasmę, – paklausta apie mylimo hobio pradžią, prisipažįsta A.Šulcaitė. – Kai drauge su seserimi Goda pradėjome dažniau važinėti po šunų parodas užsienyje, kai išmokau ruošti parodoms šunų kailį, kai vis daugiau padėdavau tėvams prižiūrėti ir dresuoti mūsų šeimos Berno zenenhundus... Žodelį „kai“ galėčiau jums ne kartą kartoti, nes iš daugelio „kai“ atsirado šitas laimėjimas. Ir jei jūs paklaustumėt, ar lengva būti pirmai, atsakymą vėl pradėčiau nuo žodelio „kai“...“.
Austėjos nuomone, į parodas kinologai važiuoja ne tik parodyti savo šunų, bet ir pasirodyti. Ji mano, kad žodžiai parodyti ir pasirodyti turi skirtingą reikšmę: „Į šį čempionatą važiavau parodyti savo darbo rezultatų, taip pat važiavau ir pasirodyti.
Kai esi didžiajame ringe ir tave stebi bei vertina ne tik pagrindinis konkurso teisėjas, bet ir kiti vedliai, šunų veisėjai, kinologijos profesionalai – tada pajunti, iš kiek daug dalykų susideda tavo pergalė arba... pralaimėjimas“.
Jaunųjų vedlių konkurse Budapešte Austėja pasirodė su Sibiro haskiu Faiza, kurios šeimininkė yra Vitalija Liktorė. Merginos teigimu, išbėgdama į ringą su Faiza, ji atsipalaiduoja, mėgaujasi konkursu, nes ir pati Faiza būna džiugiai nusiteikusi, tarsi mėgautųsi aplinka, konkursu ir žmonėmis.
„Už poros metų teks susitaikyti su mintimi, jog nebesu jaunoji vedlė, tačiau įgyta patirtis niekur nedings, – savo ateities planais dalijasi mergina. – Planuoju išsilaikyti jaunųjų vedlių konkurso teisėjos egzaminą, norėčiau pasisemti daugiau patirties dirbdama užsienio šunų veislynuose“.
Ji dėkinga savo pirmajai trenerei Dianai Jurkuvėnienei už kinologijos pagrindus, kuriuos vėliau įtvirtino padedama sesers Godos Šulcaitės: „Iš sesės pasisėmiau daugiausiai žinių bei patirties ne tik jos rengiamose treniruotėse, bet ir stebėdama jos darbą. Goda ir dabar su manimi dalijasi žiniomis apie šunų veislių specifiką, elgseną, kilmės istoriją, kailio priežiūrą bei šunų demonstravimo būdus“.
Austėja įsitikinusi, kad jos laimėjimų dalis priklauso daugeliui brangių žmonių. Juk už jaunųjų vedlių konkursų ringų visada lieka šeima, artimieji, treneriai, ištikimi sirgaliai.
Be šeimos, artimųjų ir savo vaikino palaikymo šio hobio ji apskritai neįsivaizduoja: „Kai išgirsti, kaip tau ploja brangūs žmonės, gali viską, ir tas jausmas persiduoda ir šuniui. Gal nuskambės pompastiškai, bet manau, jog Budapešte laimėjau ne tik aš, bet laimėjo visa komanda!“.
Europos čempionate Budapešte jaunųjų vedlių konkurso prizininkėmis taip pat tapo Dominyka Baranauskaitė, Kotryna Žeimytė bei Jonė Širmenytė.
