Atrankos metu jos įrodė, kad atitinka tarnybiniams šunims keliamus reikalavimus ir jau šią savaitę pradės dvejus metus truksiančius mokymus, kuriuos užbaigusios prisijungs prie bataliono keturkojų senbuvių Borno, Gilzės, Kairos bei Goro ir vykdys paieškos operacijas pastatuose, automobiliuose, kelio ruožuose, padės užtikrinti apsaugą masinių renginių metu, rems policijos pajėgas saugant svarbius asmenis, dalyvaus įvairiose varžybose bei renginiuose.
Dar trijų mėnesių neturinčios naujosios karės Karma ir Mina yra sesės ir išoriškai labai panašios, tačiau, kaip pastebi su kalytėmis dirbantys kariai vyr. eil. Živilė Ožeraitytė ir vyr. eil. Andrius Venckus, jų charakterio skirtumai jau dabar yra daugiau nei akivaizdūs. Karma kovingesnė, labiau nori dominuoti, grumtis, o Mina – švelni, meili ir su visais be galo draugiška.
„Karma, nors ir yra smulkesnė, mažesnė, žaisdama visada nurungia aukštesnę ir stambesnę sesę. Ji kovingesnė, aršesnė – įsikanda ir laiko, nepaleidžia, o Mina atsigula ant nugaros ir net nesistengia kovoti, iš karto pasiduoda“, − apie savo auklėtinę Karmą bei tai, kuo ji skiriasi nuo sesutės, pasakoja vyr. eil. Živilė Ožeraitytė ir džiaugiasi, kad jai su itin aktyvia, energinga auklėtine nuo pat pradžių pavyko užmegzti glaudų tarpusavio ryšį. „Iš karto pajutau, kad čia mano šuo, o ir ji nuo pat pirmos dienos nesitraukia nuo manęs nei per žingsnį.“ – sako Živilė ir juokiasi, kad tik laikas parodys, kokia karma jai bus ši kalytė.
Vyr. eil. Andrius Venckus taip pat pirmiausiai atkreipia dėmesį į savo auklėtinės Minos prieraišumą. „Nėra šalia šeimininko, nėra gyvenimo“, − ugdytinės noru visur būti šalia džiaugiasi Andrius ir sako, kad nepaisant to, jog ji yra smalsi, besidominti aplinka, noriai bendraujanti su žmonėmis ir visiškai gerietė, turi ir labai stiprų charakterį bei yra atkakli. „Vis dar kariaujam, kuris mūsų poroje bus aukščiau – ji ar aš“, − šypsosi vyr. eil. Andrius Venckus. Jis taip pat pastebi, kad Mina jau dabar yra pakankamai imli ir tikisi, kad dėl mokslų kalytei didesnių sunkumų ateityje neturėtų kilti. „Atsisėsti, atsigulti, ateiti pas mane – net per daug nesitreniravus visai neblogai sekasi. Tik kol kas jaunatviškas noras viską pauostyti, palaižyti, kažkur užšokti, kažką pagraužti dar nukreipia dėmesį.“ – juokiasi karys.
Net neabejojame, kad jaunosios karės Karma ir Mina savo žavesiu užkariaus daugybę širdžių, o protu bei gabumais nenusileis tokiems kultiniams keturkojams kaip Lesė, komisaras Reksas ar padūkėlis Bethovenas. Tačiau tai jau kinologų vyr. eil. Živilės Ožeraitytės bei vyr. eil. Andriaus Venckaus rankose, kadangi ne kas kitas, bet žmogus nulemia šuns elgesį ir padeda vystyti jo protinius gebėjimus, o anot kinologų, net ir pačiam protingiausiam šuniukui reikia paaiškinti taisykles.
Sugadinti šunį lengva, o paruošti tarnybai – ilgas, daug laiko, žinių, kantrybės, atsidavimo ir širdies reikalaujantis darbas, sako jie. Tad linkime Karmai su Živile bei Minai su Andriumi, kad mokslo šaknys nebūtų labai karčios ir duotų saldžių vaisių, o Lietuvos kariuomenė galėtų didžiuotis jų pasiektais rezultatais.
Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos K-9 grandis pradėta formuoti 2015 m. Pirmieji tarnybą pradėjo keturkojai Gilzė ir Bornas, po poros metų, 2017 m., prie jų prisijungė Kaira su Goru, o šiemet jų gretas papildė Karma ir Mina. Paruošti tarnybinį šunį „išminuotoją“ užtrunka apie dvejus metus, o mokymas vyksta pagal Europos Sąjungos programą „Frontex“ glaudžiai bendradarbiaujant su Valstybės sienos apsaugos tarnybos kinologais.
Pirmosiomis tarnybos savaitėmis šuniukai socializuojami, įvairiais žaidimais lavinami jų klausos, uoslės, reakcijos refleksai, po truputį supažindinama su bendro paklusnumo komandomis. Vėliau prasideda pradinis ugdymas, kurio metu siekiama išmokyti šuniukus tiksliai vykdyti kinologo komandas, suprasti jo siunčiamus signalus, koncentruoti dėmesį į užduotį esant pašaliniams trukdžiams. Ir tik vėliau, po truputį integruojant, mokoma sprogmenų paieškos.
