Po šuns vagystės pora iš Vilniaus įspėja kitų augintinių šeimininkus

M.Galvonaitė portalui pasakojo, kad vagims užteko kelių minučių, augintinio neapsaugojo nei praeiviai, nei vaizdo kameros.

„Mano partneris Matas apie 20 val. 25 min. išėjo į netoli mūsų namų esančią „Maxima“ parduotuvę, kuri yra Savanorių pr. Kaip ir įprasta, paliko mūsų šunytę Sruogą pririštą prie tam skirto stulpo. Kai grįžo – apie 20 val. 45 min. – šuns jau nebebuvo“, – pasakojo šuns šeimininkė.

Pastebėjęs, kad šuo dingo, vyras pirmiausia kreipėsi į prekybos centro apsaugos darbuotoją, su kuriuo peržiūrėjus filmuotą medžiagą paaiškėjo, kad šuns dingimas nebuvo atsitiktinumas.

„Praėjus kelioms minutėms, kai šuo buvo paliktas prie prekybos centro, prisiartino du žmonės, porą minučių stebėjo mūsų Sruogą ir tarsi kažką tarėsi. Tada vienas iš jų nuėjo, o kitas atrišo šunį ir nusivedė Gerosios Vilties žiedo kryptimi.

Iš įrašų buvo sunku nustatyti, kur tiksliau ėjo žmogus, nes filmuojamas ribotas plotas – tik aplink parduotuvę. Įdomu tai, kad žmonės, einantys į parduotuvę, vis atsisukdavo į mūsų šunį, greičiausiai, Sruoga lojo, bet žmonės nesiėmė jokių priemonių, bandydami sustabdyti vagis“, – abejinga aplinkinių reakcija stebėjosi Miglė.

Peržiūrėjęs vaizdo įrašą Miglės draugas iš karto paliko prekes apsaugos darbuotojui ir su paspirtuku apvažinėjo apylinkes, bet, panašu, kad nuo vagystės buvo praėję per daug laiko.

Supratęs, kad šuo galėjo būti nusivestas į butą ar įlaipintas į automobilį, vyras nuskubėjo pas namuose likusią Miglę ir pranešė jai, kas įvyko. Pora iš karto kreipėsi į policiją pagalbos telefonu 112. Juo atsiliepęs operatorius išklausė, kas įvyko ir patikino, kad netrukus su jais susisieks kriminalinės policijos atstovas.

„Buvo netikėta, nes nemaniau, kad policija turės laiko tokiam įvykiui nagrinėti. Labai džiaugiuosi, kad policija taip rimtai pažiūrėjo į šį atvejį“, – prisipažino Miglė, kuris su draugu laukdama skambučio iš policijos nesėdėjo sudėję rankų ir ėmė naršyti nusikaltimo vietos apylinkes.

„Kol laukėme skambučio, šuns ieškojome Savanorių pr., mėginome prašyti netoli esančio lošimo baro „Uniclub“ kamerų įrašų, bet jie sakė, kad duos tik su policijos pareiškimu. Dar pasivaikštinėjome po kiemus, ieškojome naktinėtojų, kurie galėtų būti galimi liudininkai ar įtariamieji, bet pakeliui sulaukėme skambučio iš policijos.

Tyrėjai domėjosi šuns verte, įvykio aplinkybėmis ir už 15 min. atvažiavo prie „Maximos“ apklausai. Dar kartą nuėjome pas apsaugos darbuotoją. Apie porą valandų sėdėjau su policija ir pildžiau dokumentus: labai svarbu su savimi turėti šuns ženklinimo duomenis, rasti kuo geresnės kokybės nuotraukų.

Kadangi mūsų šunytė buvo pasiimta iš prieglaudos, reikėjo ir dovanojimo sutarties. Žodžiu, kuo daugiau duomenų, tuo geriau“, – apie tolesnę įvykių eigą pasakojo Miglė.

Pora nesiruošė nuleisti rankų ir palikti visko policijai, tad toliau ryžosi patys aktyviai ieškoti Sruogos – sukūrė ryškų skelbimą, kuriame nurodė šuns vardą, tikslią dingimo vietą ir laiką, kaip atrodė šuo, antkaklis.

„Mato pirmas spėjimas buvo, kad šunį pavogė dėl pinigų, tad nenorėdamas atbaidyti vagių, nurodė, kad šuo dingo, o ne buvo pavogtas. Dar parašė, kad už šunį siūlomas 100 eurų atlygis ir paliko savo telefono numerį, – prisimena Miglė.

Po policijos apklausos, apie vidurnaktį, pora nenurimo ir važinėjo po „karščiausius“ Savanorių pr. taškus, kur galėtų, jų nuomone, rinktis potencialūs vagys ar jų pažįstami – netoli Respublikinio priklausomybės ligų centro, Vingio parko, lombardų, poliklinikos, požeminių perėjų, tačiau savo augintinės nerado, bet išplatino skelbimus.

Kitą rytą poros pastangos davė vaisių.

„Apie 8 val. sulaukėme skambučio iš moters, vedusios savo vaikus į darželį. Sakė, kad matė asmenį vedžiojantį mūsų šunytę netoli „Express Market“ – visai šalia Gerosios Vilties žiedo. Matas nieko nelaukęs apsivilko drabužius ir išvažiavo ta kryptimi“, – ryto įvykius pasakoja Miglė.

Po gauto pranešimo informacijos patikrinti išskubėjęs vyras iš tiesų pastebėjo moterį, kuri vedžiojo Sruogą.

„Iš pradžių, kad neišsiduotų, Matas išlipo iš mašinos, pakvietė šuniuką ir paėmė Sruogą ant rankų. Ta moteris dar lyg bandė su juo juokauti, kad „Oi, mano šuniuką pagavote“, vadino mūsų šunį rusišku vardu. Matas uždarė šuniuką saugiai į automobilį ir pradėjo skaityti jai moralą – kad tai ne jos šuo ir kad ji jį pavogė.

Moteris viską neigė ir net sutiko eiti tikrinti šuns „čipo“, tačiau netrukus prisipažino. Ji dar pasakė, kad mums pasisekė ir esame jai skolingi, nes davė mūsų šuniui vištienos krūtinėlės ir apskritai ją galėjo pavogti kokie narkomanai, o dar naktį pridarė jai į lovą“, – moters melagystėmis ir įžūlumu stebėjosi Miglė.

Net ir atgavęs Sruogą Miglės širdies draugas nenuleido rankų ir pakalbino moters, kuri vedžiojo ir galimai bandė pasisavinti jų augintinę, kaimynes. Pasak poros, panašu, kad tai nebuvo pirmas kartas, kai moteris pasielgė neadekvačiai ar įtartinai.

Dar kartą susisiekę su pareigūnais pora jiems perdavė naujausią turimą informaciją, o netrukus buvo papildomai apklausti.

„Mums pasisekė, kad moteris per daug nesipriešino ir nebandė atimti šuns iš mūsų, ir kad žmonės iš prigimties yra geri ir nori padėti vieni kitiems – atsilyginome nepažįstamajai, kuri eidama su vaikais į darželį nenumojo ranka ir mums paskambino.

Jei paaiškės, kad vagyste įtariama moteris turi psichinių problemų, greičiausiai nieko nepasieksime net su policijos pagalba, ji vis tiek sąmoningai nesupras savo kaltės. Čia reikėtų realiai spręsti problemą – gydyti ir pasirūpinti tuo žmogumi, nes jei niekas nesikeis, tikėtina, kad nusikaltimai tik kartosis“, – įvykių atomazga ir džiaugėsi, ir apgailestavo Miglė.

Poros augintinė Sruoga nėra veislinis šuo, tad kol kas neaišku, kuo galėjo patraukti vagių dėmesį.

Tiesa, pasak šeimininkų, augintinė panaši į šuniuką iš filmo „Kaukė“, tad gali būti Džeko Raselo terjero mišrūnė.

Policijai parašytame pareiškime pora nurodė, kad, nors ir paimta iš prieglaudos, augintinės vertė galėtų būti apie 300 eurų, neskaičiuojant moralinės žalos.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja naujienų portalui lrytas.lt sakė, kad dėl incidento atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 1 d. (dėl vagystės).

Pagal šį straipsnį asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

„Džiugu, tai, kad šuniukas rastas ir su savo šeimininkais. Kadangi tyrimas vis dar vyksta, tai daugiau komentuoti negalime. Galime tik paminėti tai, kad asmuo policijai žinomas“, – pridūrė policijos atstovė J.Samorokovskaja.

Laimingai pasibaigusioje pavogto šuns istorijoje porą labiausiai nustebino du dalykai – vaizdo kamerų abejotina nauda ir žmonių reakcija.

„Labai įdomus dalykas apie „Maxima“ vaizdo įrašus – iš jų atrodė, kad šunį nusivedė senyvo amžiaus, stambaus sudėjimo vyras, ką tvirtino ir policija, nors realybėje atsekėme, kad tai moteris. Taip kad iš vieno įrašo nevertėtų spręsti viso scenarijaus“, – svarbia pamoka dalijosi Miglė.

Informaciją apie tai, kad prie prekybos centro trumpam paliktas šuo dingo sukėlė daugybę žmonių reakcijų, tačiau labiausiai Miglę nustebino komentarai, kad jie patys kalti dėl savo augintinės likimo.

„Buvo tokių žmonių, kurie sakė, kad mes irgi kalti arba, kad tie, kurie palieka šunis prie parduotuvės, turi būti teisiami. Sulaukiau pasmerkimo už tai, kad pasmerkiau vagis. Komentatoriai aiškino, kad man, kaip rašymo terapijos žmogui, nepritinka smerkti.

Šiaip esu tikrai gailestingas, kitiems empatiškas, tolerantiškas žmogus, pati turiu psichologinių iššūkių, palaikau įvairovę, bet manau svarbu daiktus ir žmones vadinti tikrais vardais ir už veiksmus, žeidžiančius kitus, prisiimti atsakomybę, o jei sergi – bent stengtis gydytis“, – apie komentatorių atakas pasakojo Miglė, tačiau pripažino, kad jiems labai pasisekė, jog Sruogą žmogus pavogė sau, o ne įkėlė į skelbimų portalą ir pardavė.

Pora pasidalijo ir iš parduotuvės apsaugos darbuotojo gautu patarimu: jis rekomendavo kitąkart einant į parduotuvę šunį geriau neštis ant rankų į vidų.

„Tai dabar tikrai būsime atsargesni, galvojame ir kokį įspėjantį plakatą pakabinti prie šunų palikimo vietų“, – sakė skaudžią, bet laimingai pasibaigusią pamoką gavusi Miglė.