Nekart šunų parodose pirmą vietą laimėjo ir kaunietės Aistės Daukševičiūtės demonstruojami šunys, tačiau parodas ji vertina savaip. Jaunajai šunų mylėtojai šunų parodos pirmiausia yra hobis. O jeigu hobis, vadinasi, smagu juo mėgautis. Mėgautis, nepamirštant gyvūnų gerovės, sveikatos, geros savijautos.
Tarp šunų gerovės ir meilės Aistė deda lygybės ženklą: „Jeigu šuo mylimas, jis jaučiasi gerai ir gyvena visavertį gyvenimą. Jis jaučia žmogaus šilumą ir dėmesį, gauna tinkamą fizinį ir protinį krūvį. Šeimininkas praleidžia su juo daug laiko, moko bendrauti su kitais žmonėmis ir keturkojais draugais. Šuniui tai svarbiausia“.
Ir nors šunų parodoje į ringą išbėga tik vedlys su šunimi, Aistė Daukševičiūtė taip pat sutinka, kad už to slypi ne vieno žmogaus pastangos – tinkamai paruošti ir puikiai pademonstruoti šunį nėra lengva.
„Nereikia bijoti kritikos ar aštresnių žodelių. Svarbiausia susitelkti į šuns savijautą, eksponuojamos veislės specifiką, paskirtį. Todėl iš anksto ne tik treniruojuosi su šunimi, bet ir susirenku būtiną informaciją, mokausi iš labiau patyrusių“, – apie pasirodymą šunų parodoje kalba ką tik jaunųjų vedlių karjerą baigusi Aistė, mat sulaukus aštuoniolikos metų parodų taisyklės nebeleidžia dalyvauti jaunųjų vedlių konkurse.
Pokalbio pradžioje paprašyta prisistatyti, Aistė iškart užvedė kalbą apie parodas: „Šunų parodos man yra hobis ir didžioji laisvalaikio dalis, kai galiu praleisti laiką su artimais žmonėmis ir, svarbiausia, padirbėti su mylimais keturkojais. Iš šunų aš gaunu begalę gerų emocijų, su jais bėgdama ringe jaučiuosi lyg skrisčiau“.
Jaunųjų vedlių konkursas nelabai skiriasi nuo įprasto šunų demonstravimo, bet, pasak Aistės, pasirengimo procesas ir „scenos“ jaudulys yra šiek tiek kitoks: „To jaudulio pasiilgsiu dėl savo partnerės – samojedės Grėjos. Kartu su ja daug keliavau, daug išmokau. Užmezgiau su Grėja stiprų ryšį – galėdama atlikti figūras su visiškai laisvu pavadžiu, jaučiausi pakylėta. Kai šiemet po karantino grįžom į parodas, įtampa išvis išgaravo. Žinojau, kad liko vos keli savaitgaliai iki pilnametystės, todėl į jaunųjų vedlių konkursą ėjau kaip į šventę. Grėja, matyt, irgi tai pajuto – mėgavomės pasirodymais, džiaugėmės būdamos kartu.“
Aistės žodžiai sutampa su daugelio dalyvaujančiųjų parodose nuomone: parodos – tai ne vien čempionų titulai ir nugalėtojų taurės. Parodų dalyviai mėgaujasi veikla su šunimis, myli savo augintinius, nori su jais pasirodyti ir būti bendraminčių kompanijoje. Aistė yra „ENTUZIASTAS handling“ komandos narė, ji dėkinga savo mokytojai Indrei Mečionytei.
Mergina norėtų, kad visi pradedantieji ar dar neatradę aistros šiai veiklai žinotų, jog tai – hobis, kurį reikia mylėti, mėgautis tuo, ką darai. Kai duetas jaučia vienas kitą ir jų akys blizga meile, jie bus nesustabdomi.
„Ne visada man sekėsi, bet turėjau, kas pataria, palaiko, todėl pradedantiesiems patarčiau nepamiršti komandinės dvasios“, – sako šunų vedlė.
„Šunų pasaulis nenustoja manęs stebinti. Pradedant parodomis, vykstančiomis visame pasaulyje, baigiant mano šuns, Labradoro retriverio Dexterio, gebėjimais. Palyginti su kitais šunų augintojais, aš dar naujokė, galbūt todėl man viskas nuostabu: kokie šunys protingi, kaip mus supranta ir kaip sugeba mumis manipuliuoti...“, – susižavėjimo neslepia šunų mylėtoja ir išduoda paslaptį, jog svajoja sudalyvauti vienoje didžiausių pasaulio ar Europos šunų parodų su pilna arena žiūrovų ir įspūdingų šunų.
O kol kas ji, kaip nemaža dalis Lietuvos šunų augintojų, ruošiasi rugpjūčio 6-8 d. Druskininkuose vyksiančioms tarptautinėms šunų parodoms.
