Gavo paramą
Nors su šunimis G. Vyšniauskaitė dirba jau daugiau nei dešimtmetį, tačiau ji niekada neturėjo savo kampo – mokymai vykdavo stadionuose, lauko aikštelėse, pas klientus namuose. Atkaklios merginos neapleido mintys, kad reikia atidaryti savo dresūros aikštelę, tačiau tam visuomet pritrūkdavo lėšų. Vis dėlto Gabija nusprendė dalyvauti projekte ir pasinaudoti parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse. Pasak pašnekovės, ji nedėjo daug vilčių, kad finansavimą pavyks gauti, tad gera žinia ją kiek nustebino.
Už beveik 19 tūkstančių eurų dresuotoja įsigijo nemažai treniruotėms skirtų elementų. Aikštelėje pastatyta estakada, sūpynės, tuneliai, buomas, barjerai. Nupirkta žaislų, reikalingų dresuojant šunis. Netrukus atsiras piramidė ir kitų priemonių.
Aikštelės plotas – 8 arai. Siekiant užtikrinti keturkojų bei aplinkinių gyventojų saugumą teritorija aptverta. Pasak Gabijos, aikštelės įrengimas užtruko net kelis mėnesius, nes teko ilgokai palaukti įrangos iš užsienio.
Parodoms ruošti lengviau
Dresūra ir dalyvavimas parodose – didžiausias G. Vyšniauskaitės pomėgis, tapęs neatsiejama jos dienos dalimi. Be šios veiklos mergina neįsivaizduoja savo gyvenimo. Dėl šalyje paskelbto karantino parodos kurį laiką nevyko, tačiau šiuo metu jų tiek daug, kad gižietė vos spėja suktis. Į jas mergina keliauja ne tik su savo augintine Deka, bet ruošia ir kitų žmonių augintinius.
„Parodoje šuo turi leistis apžiūrimas, bėgti ratu, stovėti jo veislei būdinga stovėsena. Labai svarbu, kad gyvūnas nebijotų teisėjo, nes tik tada jis gaus aukštą įvertinimą. Mano pagrindinis tikslas – išmokyti šunį atsipalaiduoti ir ramiai jaustis“, – teigė pašnekovė.
Kita, ne ką mažiau žavinti sritis, kurioje dirba kraštietė, – šunų vikrumo varžybos. Per jas keturkojai privalo kuo greičiau įveikti įvairias kliūtis. Pasak Gabijos, ruošti šunis varžyboms yra lengviau, nei parengti parodoms.
„Visai nesvarbu, ar žmonės augina mišrūnus ar grynaveislius šunis. Kiekvieną keturkojį galima išmokyti vykdyti įvairias komandas. Tiesiog reikia išsiaiškinti, kokio atoveiksmio šunys laukia: vieniems kaip atlygio pakanka skanėsto, kitiems – žaislo, tretiems reikės kitų priemonių“, – kalbėjo dresuotoja.
Požiūris keičiasi
Anot pašnekovės, per pastarąjį dešimtmetį žmonių elgesys su šunimis labai pasikeitė. Į dresuotojus jie kreipiasi ne tik tada, kai gyvūno elgesys tampa nepakenčiamas. Vos pamatę pirmuosius signalus, kad augintinis pradėjo kitaip elgtis, žmonės jau išdrįsta prašyti pagalbos.
„Vieną kartą sulaukiau kliento prašymo padėti. Pasirodo, šuo pradėdavo loti, vos tik kaimynai įžengdavo per duris. Patariau atkreipti dėmesį į šuns kūno kalbą ir atpažinti, kodėl jis susierzina, o galbūt, priešingai, augintinis džiaugiasi ir tai parodo lodamas.
Uždavusi „namų darbus“ su gyvūno šeimininkais susisiekiu po poros savaičių. Dažniausiai per tiek laiko problema dingsta. Vis dėlto jeigu gyvūno elgesys nesikeičia, tenka įdėti daugiau pastangų ir darbo“, – pasakojo G. Vyšniauskaitė.
Atvykusi į klientų namus ji teikia individualias konsultacijas, padeda šeimininkams pažinti savo šunį, pamoko atpažinti signalus, į kuriuos reaguoja augintinis. Anot pašnekovės, net po vienos konsultacijos daugelis šeimininkų teigia, kad jų gyvūnų elgesys tampa kitoks, tačiau su kai kurių veislių šunimis reikia padirbėti papildomai. Dar vienas labai svarbus akcentas, pasak Gabijos, yra šeimininkų tarpusavio santykiai.
„Į mane kreipiasi poros, besiskundžiančios, kad jų augintinių elgesys netinkamas. Užtenka pabendrauti vos kelias minutes ir tampa aišku, kad problemų turi ne augintinis, o pati pora. Jausdamas nesutarimus ar įtampą šeimoje augintinis elgiasi netinkamai – dažnai urzgia, loja, gali pradėti kandžioti, plėšyti daiktus, tapetus, krėsti kitas šunybes. Tuomet patenku į keblią situaciją, bet privalau klientams pasakyti, kad problemų turi jie, o ne šuo. Žinoma, kai kurie žmonės į tai sureaguoja itin jautriai“, – pasakojo gižietė.
Pasak dresuotojos, atvykus į konsultaciją svarbiausia nemeluoti ir apie problemas kalbėtis atvirai, nes tik taip pavyks išspręsti įsisenėjusias arba prasidedančias bėdas.
Mergina prasitarė, kad pastaruoju metu vis dažniau sulaukia prašymų patarti, kokį šunį įsigyti. Labai svarbu atkreipti dėmesį į šeimininko gyvenimo būdą ir pagal tai pasirinkti keturkojo veislę.
Mokosi nuolat
G. Vyšniauskaitė stengiasi nuolat atnaujinti žinias ir lanko įvairius kursus. Be dresavimo, ji domisi šunų kirpimu, veisimu ir kitomis sritimis. Dresuotojui yra labai svarbu išmanyti gyvūno anatomiją, žinoti skirtingų šunų veislių požymius.
Dresūra Gabija susidomėjo nuo devynerių metų. Tuomet mergaitė gavo dovanų pirmąjį savo augintinį, kurį norėjo išmokyti įvairių komandų. Lankyti dresavimo pamokų ji neturėjo galimybės, todėl informacijos ieškojo internete, skaitė daug literatūros.
Matydamas didžiulį dukters entuziazmą Gabijos tėtis pagamino medinius barjerus ir taip prasidėjo jos pažintis su dresūra. Vėliau gižietė pradėjo lankyti seminarus, tinkamo elgesio mokyti draugų, pažįstamų šunis.
Sulaukusi trylikos metų Gabija su savo augintiniu dalyvavo pirmose varžybose. Tiesa, jos praėjo nesėkmingai. Tačiau Gabija dėl to nė kiek nenusiminė.
Ji džiaugėsi, kad pavyko užmegzti nemažai pažinčių. Dauguma varžybose dalyvavusių mėgėjų šiuo metu taip pat yra šunų dresuotojai, su kuriais ji iki šiol palaiko ryšius.
