Namų ūkiuose, kuriuose žmogui buvo nustatytas COVID-19 užkratas, 310 augintinių buvo paimti mėginiai tyrimui.
Šešių kačių ir septynių šunų PGR rezultatai buvo teigiami, o dar 54 gyvūnams buvo nustatyta viruso antikūnų.
„Jei užsikrėtėte koronavirusu, turėtumėte vengti kontakto su savo kate ar šunimi, kaip ir su kitais žmonėmis, – sakė dr. Elsas Broensas iš Utrechto universiteto. – Pagrindinis rūpestis yra ne gyvūnų sveikata, bet galimas pavojus, kad augintiniai gali veikti kaip viruso rezervuaras ir per juos vėl patekti į žmonių populiaciją.“
Tyrimo autoriai teigė, kad iki šiol nebuvo užfiksuota jokių atvejų, kai gyvūnas augintinis perdavė virusą savo šeimininkui, įrodymų, tačiau juos būtų sunku nustatyti, o virusas vis dar lengvai plinta tarp žmonių.
Dauguma užsikrėtusių augintinių dažniausiai būna besimptomiai arba turi tik lengvų koronaviruso simptomų.
Mokslininkai iš Utrechto universiteto siuntė mobilią veterinarijos kliniką į Nyderlandų namų ūkius, kuriuose per pastarąsias 200 dienų tam tikru momentu buvo nustatyti COVID-19 atvejai.
Iš jų augintinių kačių ir šunų buvo paimti mėginiai, kad būtų galima nustatyti dabartinės infekcijos požymius, o kraujo mėginiuose taip pat buvo tiriami antikūnai, rodantys, ar koronavirusu augintinis nebuvo užsikrėtęs dar anksčiau.
Rezultatai buvo pristatyti Europos klinikinės mikrobiologijos ir infekcinių ligų kongrese:
4,2 proc. parodė esamos infekcijos požymius;
17,4 proc. buvo teigiami antikūnai.
Tolesni tyrimai parodė, kad visi gyvūnai, turintys teigiamą PGR (polimerazės grandininė reakcija), galiausiai pasveiko nuo infekcijos, o jų organizme susiformavo antikūnai.
Tyrėjai teigia, kad labiausiai tikėtinas viruso perdavimo būdas yra nuo žmogaus gyvūnui, o ne atvirkščiai.
„Negalime sakyti, kad yra 0 proc. rizika, kad savininkai pasigaus užkratą iš savo augintinių, – sakė veterinarijos mikrobiologinės diagnostikos centras dr. Broensas. – Šiuo metu nesibaigiančią pandemiją vis dar lemia tai, kad žmonės užsikrečia vieni nuo kitų, todėl mes tiesiog negalime nustatyti, ar užkratas pasigautas ne nuo augintinio.
Rusijos veterinarai pradėjo skiepyti kai kuriuos gyvūnus nuo šios ligos.
Tačiau dr. Broensas sakė: „Aš nematau tam mokslinių įrodymų. Atrodo mažai tikėtina, kad naminiai gyvūnai suvaidintų didelį vaidmenį pandemijoje.“
Pažeidžiamesnės – katės
Atskirame Guelfo universiteto Ontarijo mieste (Kanada) atliktame tyrime nustatyta, kad katėms, miegančioms ant šeimininko lovos, infekcijos rizika yra ypač didelė.
Dėl koronaviruso antikūnų iš viso buvo patikrintos 48 katės ir 54 šunys iš 77 namų ūkių, jų savininkai buvo apklausti apie sąveiką su augintiniais.
Apie 67 proc. ištirtų kačių ir 43 proc. šunų rezultatai buvo teigiami, palyginti su 9 proc. šunų ir kačių iš gyvūnų prieglaudos, bei 3 proc. benamių kačių.
Ketvirtadaliui naminių gyvūnėlių pasireiškė ligos simptomai – nuo apetito praradimo iki pasunkėjusio kvėpavimo.
Nors dauguma atvejų buvo lengvi, trys buvo sunkūs.
Tyrimo autoriai teigė, kad kačių biologija gali padaryti jas jautresnes infekcijai.
Katės taip pat dažniau miega šalia savo šeimininko veido nei šunys, padidindamos bet kokios infekcijos poveikį.
„Tvirtai atliktas“
Kembridžo universiteto veterinarinės medicinos skyriaus vedėjas prof. Jamesas Woodas teigė, kad du tyrimai papildo kitus įrodymus, patvirtinančius, kad nemaža dalis kačių ir šunų gali užsikrėsti virusu nuo savo šeimininkų.
„Olandijos tyrimas yra tvirtai atliktas ir rodo, kad maždaug 20 proc. neapsaugotų naminių gyvūnėlių gali būti užkrėsti ir kad jie galiausiai įveikia infekciją taip pat, kaip ir dauguma žmonių, – sakė jis. – Dauguma pranešimų rodo, kad ši infekcija yra besimptomė. Taip pat atrodo, kad virusas iš šunų ir kačių paprastai neperduodamas nei kitiems gyvūnams, nei jų šeimininkams.“
