Šiuo metu D.Kunsmoną su Mėta galima išvysti einančius Klaipėdos paplūdimių link arba keltu plaukiančius į Kuršių neriją. Šios kryptys – jų mėgstamiausios karantino metu.
Londone gyvenantis ir architektu britų įmonėje dirbantis lietuvis su šunimi nuo praėjusių Kalėdų atvyko į gimtąją Klaipėdą ir darbą tęsia nuotoliniu būdu. Tačiau iki pandemijos Dovydo ir Mėtos gyvenimas nebuvo sėslus – juodu per atostogas išmaišė gražiausius Europoje gamtos kampelius.
Dovydas retos veislės augintinę įsigijo prieš šešerius metus Kopenhagoje. Tuo metu D.Kunsmonas buvo tik pabaigęs statybų ir architektūros studijas Kopenhagos universitete ir dirbo savivaldybės Nekilnojamojo turto departamente.
„Braižiau trimačius pastatų modelius“, – pasakojo D.Kunsmonas. Po kelių mėnesių jis sulaukė pasiūlymo panašų darbą dirbti britų architektūros įmonėje, tad iš Danijos sostinės į Didžiąją Britaniją lietuvis išvyko su savotišku talismanu ir geru draugu – retos veislės augintine.
Naujosios Škotijos retriverių veislė išvesta Kanadoje, todėl ji retesnė Europoje. Šie šunys – medžiokliniai, jų pagrindinis instinktas – atnešti nušautą paukštį iš vandens telkinio.
„Ši veislė tikslingai išvesta, kad šuo būtų kuo labiau panašus į lapę. Man patiko, kad šie šunys turi ilgą kailį, gana puošnūs, žaismingi. Be to, tai atitiko mano gyvenimo būdą, nes labai daug vaikštau. Bet surasti šios veislės augintinį buvo gana sunku, nes kai ieškojau įsigyti, radau kelis pasiūlymus Prancūzijoje ir vieną Danijoje“, – pasakojo Dovydas, kuriam šis keturkojis buvo pirmas įsigytas gyvūnas.
Jis daug skaitė apie šią veislę, sužinojo, kaip perprasti šuns charakterį, elgesį ir kaip dresuoti.
Vyrui reikėjo tokio šuns, kuris būtų geras draugas, su kuriuo galėtų smagiai leisti laiką. Londone išėjęs į parką su Mėta architektas gali su ja nuolat žaisti – mėtyti kamuoliuką ar skraidančią lėkštę, nes augintinei viską reikia atnešti, ką šeimininkas numetė.
„Darbas buvo intensyvus, keliantis stresą, todėl rinkdavausi keliones į gamtą. Tai būdas atsipalaiduoti ir pabėgti ten, kur nėra interneto ir telefono ryšio, pailsėti nuo darbo“, – apie maršrutus su šunimi užsiminė pašnekovas.
Mėta – ištikimiausia Dovydo bendrakeleivė, nors kartais kelionėse prisijungdavo vienas kitas draugas ar draugė.
Lietuvis su šunimi daugiausia keliavo visureigiu po Angliją, nes kelionės lėktuvu su augintiniu buvo per sunkios. Sykį Dovydas su Mėta iš Kopenhagos skrido į Paryžių, tačiau tai nebuvo gerai abiem – augintinė sunkiai ištvėrė buvimą dėžėje ir atskirta nuo šeimininko.
„Labai keista buvo matyti, kai sėdi lėktuve ir stebi pro langą, kaip vežami lagaminai ir dėžė su mano šuniuku. Man buvo nejauku ir neramu“, – prisiminė pašnekovas. Todėl architektas daugiau tokio keliavimo būdo, kuris keltų stresą, nebesirinko.
Mėta įpratusi visur vykti šeimininko vairuojamu visureigiu – automobilio gale įrengtas augintinės guolis, pasirūpinta ėdesio atsargomis, tad keliauk be vargo! Ilgai važiuoti visureigiu pabosta ne tik vairuotojui, bet ir šuniui.
Todėl Dovydas tokiose kelionėse labai stebi bendrakeleivę: „Kai pamatau, kad jai darosi nuobodu, pradeda dūsauti, nervingai vizginti uodegą, sustoju, pasivaikštome.
Tylus šuo turi ženklus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį. Nesinori ilgai važiuoti, nes visos dienos prisiminimas būtų, kaip buvo sunku ištverti automobilyje“, – įsitikinęs architektas.
Dovydas per dieną įprastai važiuoja ne daugiau kaip šešias valandas, nes po to medžioklinės veislės šuniui darosi sunku nejudant. Šeimininkas būna suplanavęs, kur stabtelės ir eis pasivaikščioti.
„Anglijoje nemažai nacionalinių parkų, todėl dažnai leidomės į žygius su Mėta, daug naktų nakvojome ne viešbučiuose, o palapinėse. Mums labiausiai patiko būti gamtoje“, – pasakojo D.Kunsmonas.
Nors lietuvis su šunimi lankėsi visuose Anglijos nacionaliniuose parkuose, daugiausia įspūdžių paliko Snoudonijos parkas Velse. Dovydas ir Mėta įkopė į aukščiausią kalną Anglijoje – Snoudoną, Kambrijos kalnų viršūnę, siekiančią 1085 metrus.
Po šio žygio juodu nesijautė pavargę, atvirkščiai, energingi ir žvalūs. Vėliau šeimininkas ir šuo ne kartą kopė į šį kalną, nes pajuto tokių žygių naudą – juk geriausiai pailsi gryname ore, o vaizdai tiesiog užburia.
Dovydui su augintine patinka ir Dorseto grafystės paplūdimiai Pietvakarių Anglijoje, prie Lamanšo sąsiaurio.
Maudynės Mėtai – didžiausias pomėgis, todėl išvyka į paplūdimį ar prie ežero ją džiugindavo.
„Jei parke pamatydavo fontaną, ji bandydavo įlipti“, – apie augintinę pasakojo Dovydas.
Šeimininkas įsitikino, kad jo keturkojei draugei plaukti patinka labiau negu bėgioti. Vyras taip pat mėgsta plaukioti, todėl abiejų bendrakeleivių pomėgiai nesunkiai suderinami. Jis ne veltui ieškojo tokios veislės šuns, su kuriuo kartu leistų laiką.
Anglijoje smėlėtų paplūdimių, skirtingai nei Lietuvoje, labai mažai, todėl poilsiautojai juos labai mėgsta.
Šie paplūdimiai įprastai būna perpildyti žmonių, tad Dovydas su Mėta mieliau vykdavo į laukinius paplūdimius, kur galima sutikti vieną kitą žmogų.
Didžiojoje dalyje paplūdimių lankytis su augintiniais leidžiama tik ne sezono metu. Tačiau lietuvis su rudakailę lapę primenančia palydove visuomet rasdavo išeitį ir pasimėgaudavo maudynėmis arba bent jau pasivaikščiojimu: „Gyvendami saloje turėjome mėgstamų vietų, kur mums niekas netrukdydavo ir mes niekam netrukdydavome.“
Atrodytų, kad keliaudamas lietuvis labiau turėjo paisyti augintinės norų ir prie jos derintis. Bet taip gali pasirodyti tik iš pirmo žvilgsnio.
Dovydas visur norėjo keliauti su augintine, o pėsčiųjų žygiai po parkus ar į kalnus tinka ir žmogui, ir šuniui. Vyras net instagramo paskyrą sukūrė sau ir augintinei, bet joje galima pastebėti daugiau Mėtos nei Dovydo nuotraukų.
Naujosios Škotijos retriverė įamžinta parkuose, pievose, paplūdimiuose, kalnuose įvairiais metų laikais – taip socialiniame tinkle atspindėtas keliauninkų dienoraštis.
„Su ja išties lengva keliauti. Šuo turi daug optimizmo. Jam svarbu kur nors vykti – namuose nuobodu“, – užsiminė vyras, prieš keliones pasirūpinantis augintinės dokumentais, skiepais, ėdesiu.
Viena ilgiausių šeimininko ir šuns kelionių buvo iš Anglijos į Norvegiją. Pakeliui keliauninkai sustojo Vokietijoje, Danijoje. Iš Danijos keltu persikėlę į Norvegiją juodu nuvyko iki pat šios šalies šiaurės.
„Kelionė užtruko keletą savaičių, bet niekur neskubėjome. Tokiose kelionėse stengiuosi daug neprisiplanuoti, ypač tokioje gražioje šalyje kaip Norvegija. Kai aplankai kokį nors fjordą, nori likti ilgiau“, – pasakojo D.Kunsmonas.
Kaip šuo supranta, kad šeimininkas ruošiasi kelionei? Mėta taip priprato prie kelionių, kad išvydusi, jog Dovydas pradeda krautis kuprines, nujaučia, jog tuoj šoks į visureigį.
Viena tolimesnių kelionių buvo išvyka į Alpes Italijoje. Pakeliui vyras su šunimi grožėjosi Prancūzija, Austrija.
Nors žiemą daugelis į Alpes traukia slidinėti, Dovydas su Mėta pasirinko pėsčiųjų žygius.
Dvi savaites jis su šunimi į kalnus kasdien leidosi po šešias valandas. Jie ėjo tradiciniais žygeivių takais, bet buvo gana statu lipti į kalno viršūnę. Mėtai labai pagelbėjo šiltas žieminis kailis, ji nesušalo.
„Pirmą dieną užlipę į kalno viršūnę greitai turėjome leistis žemyn, nes kilo pūga, smarkus vėjas. Bet kitomis dienomis vėl galėjome kopti“, – žygius Alpėse, netoli Bolcano miesto, prieš vienas Kalėdas prisiminė D.Kunsmonas.
Pasitaiko, kad kelionėse žmonės patiria traumų, sunegaluoja suvalgę neįprasto maisto ar dėl vabzdžių įkandimo, bet nei Dovydas, nei jo bendrakeleivė jokių sveikatos sutrikimų nėra patyrę.
„Prieš grįžtant namo man su Mėta reikia kurioje nors šalyje apsilankyti pas veterinarijos gydytoją, kad augintinei duotų tabletę nuo kirmėlių ir uždėtų antspaudą jos pase, kad ji galėtų kirsti Didžiosios Britanijos sieną. Jokių keblumų nėra buvę, ji – sveika ir energinga. Man sekasi keliauti su ja“, – įsitikino pašnekovas.
Europoje nedaug galima išvysti keliautojų su šunimis, bet lietuvis ne dėl to sulaukia daugiausia dėmesio. Kelionėse sutikti žmonės neretai žvilgsnį nukreipia ne į šeimininką, o į išskirtinės išvaizdos šunį. Daug kas net Anglijoje pasiteirauja, kokia augintinio veislė.
Kai lietuvis su augintine lankėsi Norvegijoje, vietos žmonės, išvydę automobilio registracijos numerį, atbėgdavo paklausti, kaip jis su šuniuku sugebėjo taip toli atvykti.
„Žmonės labai malonūs, nebijo pasiteirauti, iš kur atvažiavome, kokia šuns veislė“, – tai, kad augintinė daug kam suminkština širdį, įsitikino Dovydas.
Lietuviui taip pat būna smagu sutikti kitus keliautojus su šunimis, tačiau įprastai būna keliauninkai su auksaspalviais retriveriais. Ši veislė kilusi iš Didžiosios Britanijos. Šie paukščių medžioklei skirti šunys taip pat ramūs, meilūs, draugiški, budrūs.
„Manau, jog keliauti būtų galima su įvairių veislių šunimis, daug kas priklauso nuo augintinio charakterio. Retriveriai – labai atlaidaus būdo, su jais lengviausia keliauti.
Aš stengiuosi, kad mums abiem iš bet kurios kelionės būtų patys geriausi įspūdžiai. Juk iškart matyti, kai šuniukui neįdomu. Matyt, sunku būtų su labai aktyviu šunimi, nes jam išbūti ilgai automobilyje būtų neįmanoma“, – svarstė D.Kunsmonas.
Vyras tikisi artimiausiu metu pasiskiepyti nuo COVID-19, kad galėtų krautis lagaminus ir su augintine leistis į keliones. Kadangi jam dabar netoli Lenkija, architektas su keturkoje palydove norėtų aplankyti šios šalies Tatrų kalnus, po to – Slovakiją.
„Turiu vilčių, kad dar šiais metais nemažai keliausime“, – tikino lietuvišku pajūriu ir miškais su šunimi vaikščiojantis D.Kunsmonas.
Keturkojė išmoko pozuoti nuotraukoms
Iš nuotraukų instagrame akivaizdu, jog Dovydas ir Mėta – neišskiriami bendrakeleiviai. Kadangi šeimininkas mėgsta fotografuoti, socialiniame tinkle apstu įamžintų Mėtos emocijų – jos akyse spindi ramybė, meilė, džiaugsmas, nauji įspūdžiai.
D.Kunsmonui nelengva ją nufotografuoti, nes Mėtai gamtoje daug kas įdomu, – iš smalsumo jai reikia viską pauostyti, kur nors nubėgti. „Jos nuotraukų daug padarau. Kai pasakau komandą „būti“, tada ji sugeba susikaupti ir išbūti vienoje vietoje, kol pagausiu tinkamą kadrą. Reikėjo išdresuoti, kad ji išbūtų ramiai, kol aš fotografuoju“, – užsiminė vyras.
Dresuota augintinė moka kultūringai elgtis ne tik kelionėse, bet ir su šeimininku nuvykusi į barą ar į svečius. Kadangi Dovydas visur ją nuo mažens vedžiojosi, Mėtai labai patinka ne tik keliauti, bet ir būti tarp žmonių – tik ne tarp kitų šunų!
