„Namie mano šunys yra, visų pirma, draugai: mano, žmonos, vaikų ir anūkių“, – sako V.Rupšys.
Australų aviganį Armį II kariuomenės vadas įsigijo veislyne Plungėje. Tiesa, vardą suteikė pats.
„Vardas Armis dėl to, kad jau pasmerktas būti su kariu. Pirmąjį Armį turėjau kitos veislės – Berno zenenhundą. Armis II yra tikrai šaunus šuo, labai geras charakteris, tikrai prieraišus ir atsidavęs šeimininkui, bet taip pat ir kitiems šeimos nariams. Nėra jokios agresijos“, – apie mylimo augintinio charakterį sako šalies kariuomenės vadas.
Armis II į šeimininko darbovietę atkeliavo ypatinga proga – Šuns dienos išvakarėse nuspręsta oficialiai leisti atsivesti šunis.
„Mintis kilo dėl to, kad tikrai kai kurių požiūris į šunį yra neteisingas. Tai aš noriu pasakyti ir parodyti kariams ir juos šviesti, edukuoti, kad šuo tikrai yra draugas ir jis gali būti su mumis kartu ir ne tik, kad netrukdo darbe, bet mūsų sprendimai būna dar geresni, kai esame kartu. Tokią iniciatyvą sutarėme kartu su Krašto apsaugos ministru“, – apie kilusią idėją pasakojo V.Rupšys.
Šunys, padedantys kariams tarnybos metu, itin vertinami.
„Šiandien šventė yra ir mūsų tarnybiniams šunims. Mes turime tris vienetus kariuomenėje, kur tarnybą atlieka darbiniai šunys. Pradedant nuo Specialių operacijų pajėgų šunų, tai didžioji dalis jų yra belgų aviganiai ir labradorai. Jų paskirtis yra sprogmenų paieška, pats sulaikymas, taip pat sekimas pėdsakais. Aišku, Specialiųjų operacijų pajėgų šunys yra ne tik tokie kareiviai, kurie čia treniruojasi, bet ir jau dalyvavę kovinėse misijoje Afganistane.
Kita grupė mūsų augintinių yra Juozo Vitkaus inžineriniame batalione. Tai yra inžineriniam vienetui skirti šunys, o jų pagrindinė paskirtis – sprogmenų paieška. Šiuo metu planuojame įsigyti du mažylius, kurie pakeis tuos, kurie jau išeina užtarnauto poilsio. Jie daugiausia treniruojami ir dirba aptinkant sprogmenis.
Aišku, čia pasirengimas su jais yra tam pačiam blogiausiam atvejui, kada reikėtų juos panaudoti kariniuose veiksmuose, bet mes turime patvirtintą valstybės teritorijos išminavimo planą, prie kurio šie šunys dirba kasdien ir tikrai neša naudą mūsų visuomenei. Su jais aptinkami sprogmenys ir to nereikia pasitelkiant aparatus daryti išminuotojams.
Kita grupė – Karo policijoje. Tai yra narkotikų paieškos, taip pat sulaikymo šunys. Jie dirba, atlieka savo pareigą dirbdami praktines užduotis, ne tik treniruodamiesi.
Kariuomenėje ir pagal tarptautinę praktiką, ir pagal mūsų poreikį, be šunų neišeina išsiversti. Jie yra mūsų pagalbininkai ir bendražygiai, mums be jų neišeina įvykdyti savo pareigos“, – apie Lietuvos keturkojus karius pasakojo kariuomenės vadas.
Armis II ne tarnybinis šuo, bet namų numylėtinis. Tiesa, kol buvo mažas šuniukas, iškrėtė šeimininkui ypatingą šunybę.
„Namuose nėra daug daiktų, kuriuos labai galėčiau saugoti, tačiau yra tokia židinio dekoracija, atkeliavusi iš Jungtinių Amerikos Valstijų, raudonmedžio ir drožinėta rankomis. Vieną kartą išvažiavau į parduotuvę, grįžęs radau nugriaužtą kampą. Tai tikrai skaudu širdžiai buvo. Paskui dar šiek tiek palanges buvo apgraužęs“, – australų aviganio išdaigas prisimena V.Rupšys.
Dabar V.Rupšio šuo jau paaugo ir atsivežtas į darbą elgiasi nepriekaištingai – puikiai sutaria tiek su keturkojais, tiek ir jį paglostyti norėjusiais žmonėmis.
„Nesukonfliktavo nė su vienu iš čia buvusių šuns, labai gražiai elgėsi. Taip pat draugiškai elgėsi ir su kariais“, – apie Armį II pasakojo kariuomenės vadas.
