Šiai vilniečio auginamai Lietuvių skalikei neseniai buvo paimtas kraujo mėginys. Keturkojė dalyvauja moksliniame projekte, per kurį bus bandoma išsiaiškinti, ar dabar auginami lietuvių skalikai turi giminystės ryšių su prieš kelis šimtmečius gyvenusiais šios veislės šunimis.
„Mes padėjom Povilui atrinkti linijas šunų, kad būtų aprėpta kuo daugiau skirtingų veisėjų šunų. Ir padėjom suorganizuoti, kad žmonės sutiktų ir atvežtų savo augintinius, bet teko važiuoti net į kitą Lietuvos galą pasiimti kraujo. Mes iš esmės padedam krauju“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Reporteris“ sakė skalikų veisėjas Marius Smetona.
Maždaug prieš porą metų per archeologinius tyrinėjimus Žemutinėje pilyje buvo rasti šunų kaulai. Archeologai kelia versiją, kad šie kaulai gali būti skalikų, todėl bendradarbiaudami su Oksfordo universitetu aiškinamasi, ar XIII-XVIII amžiaus šunys giminingi šiandieniniams Lietuvių skalikams.
„Šunų, kaip ir sakiau yra skirtingų tipų, bet visai gali būti, kad dalis jų galėtų būt giminingi ir lietuviškiem skalikams. Jau yra pradėti genetiniai tyrimai iš tų šunų kaulų, iš paimtų mėginių. Oksfordo laboratorija kaip tik šiuo metu ir atlieka tyrinėjimus ir ieškome sąsajų su visų veislių šunimis, taip pat ir lietuviškais skalikais“, – sakė archeologas ir projekto vadovas Povilas Blaževičius.
Gedimino kalno papėdėje pastatytas paminklas lietuviškiems skalikams primena, kad pilyje gyvenę didikai laikydavo šiuos šunis ir ne po vieną dešimtį.
„Joks valdovas, jo kasdienybė neįsivaizduojami be medžioklių šunų. Būtent pilies teritorijoje buvo rasta archeologinių duomenų, kad skalikų tikrai būta. Jie dažniausiai buvo laikomi būriais, kartais net būriai būdavo nuo šimto medžioklinių šunų iki šimto keturiasdešimt Žygimanto Augusto valdymo laikotarpiu“, – pasakojo projekto istorinė Toma Zarankaitė-Margienė.
Pasak istorikės, skalikai buvo labai vertinami šunys.
„Iš tikrųjų dėl šunų klasifikacijos, kaip minėjau, yra labai sudėtinga. Buvo skiriamos dvi pagrindinės grupės: tai yra naminiai šunys ir medžiokliniai šunys ir būtent skalikai yra priskiriami medžioklinių šunų grupei ir jie dar būdavo skirstomi į mažesnius pogrupius, pagal tai, kokius gyvūnus medžioja, kokias funkcijas medžioklės metu atliko“, – apie šunų skirstymą senovės Lietuvos didikų rūmuose pasakojo istorikė T.Zarankaitė-Margienė.
Lietuvių skalikų veisėjas Marius primena, kad tai – vienintelė lietuviška šunų veislė.
„Lietuviškų skalikų išskirtinumas yra tas, kad yra sumaišyti tiek rytų tipo skalikai, tiek vakarų tipo skalikai į šitą veislę. Tai yra dvi skalikų rūšys LDK laikas pradėtos mišrinti“, – sakė M.Smetona.
Oksfordo universitete atliekant genetinius tyrimus tikimasi išsiaiškinti, ne tik ar dabartiniai lietuvių skalikų yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų skalikų palikuonys, bet ir gauti daugiau žinių apie to meto šunis, sužinoti, kokį maistą jie ėdė.
