„Šaltupiu“ pavadintoje sodyboje Kauno rajone, netoli Rokų, svečiai iš tiesų pasijunta tarsi nedideliame zoologijos sode. Įvairūs gyvūnai, kurių dauguma paimti iš prieglaudų ar šiaip rasti, draugiškai bėgioja po jiems skirtus aptvarus.
Prieš porą metų iš aptvarų pasprukę triušiai toli nuo sodybos taip pat nepabėgo ir vis atliuoksi ieškodami skanesnio kąsnio.
Mišrūnai šunys ir katės mėgsta laisvę, o labiausiai – lakstyti aplink šeimininką.
„Kiekvienas mano rytas prasideda gyvūnų pakalbinimu, paglostymu, pašėrimu. Matyti drauge viename aptvare darniai gyvenančius ir laisvai lakstančius augintinius – didelis malonumas. Bet labiausiai akys nušvinta netikėtai išvydus gyvūnų jauniklius“, – pasakojo gamtą mėgstantis vyras.
R.Puišys itin džiaugiasi Kamerūno ožių jaunikliais, kurie pasaulį išvydo maždaug prieš mėnesį.
Ne visi sodybos gyventojai turi vardus, tačiau šiems ožiukams šeimininkas juos suteikė. Mažyliai pavadinti Fredžiu ir Plunksna.
Mieli straksintys ožiukai nuo pirmųjų dienų daug juda, noriai kariasi ant šieno ritinių, sukrautų į aukštas piramides, žaidžia badydamiesi nedideliais ragais.
Kamerūno ožius šeimininkas vadina charakterį turinčiais, protingais ir labai smalsiais gyvūnais, kurie mėgsta patikrinti net tai, ką žmonės turi rankinėse ar kuprinėse.
Pakaunėje įkurtas zoologijos sodas netrukus turėtų pasipildyti dar vienu jaunikliu. Pavasarį aptvare liuoksės šiuo metu besilaukiančios lamos mažylis. Auginti lamas buvo kauniečio svajonė.
Prieš kelerius metus R.Puišys lamų porą įsigijo kitame privačiame zoologijos sode Kalvarijoje. Lamos tarsi jautė, kad pateko į geras rankas, todėl netrukus ėmė poruotis ir vesti palikuonis.
„Lamos – labai mieli ir geranoriški gyvūnai. Jie draugiški ne tik su manimi, bet ir su tais, kurie užsuka į mano sodybą. Iki karantino žmonių netrūkdavo, dabar jų sulaukiu gerokai mažiau.
Lamoms labai patinka gauti ėdesio ne tik iš mano, bet ir kitų žmonių rankų, būti paglostytoms. Tačiau šie gyvūnai nemėgsta būti erzinami. Tuos, kurie su jais elgiasi netinkamai, lamos apspjaudo“, – sakė R.Puišys.
Kauniečio sodyboje galima išvysti ir vietnamietiškų kiaulių šeimyną. Šie egzotiški gyvūnai gali būti dresuojami ir net vedžiojami parišus pavadėliu. Bet R.Puišio sodyboje kiaulės laksto dideliame aptvare.
„Paršeliai trumpomis kojomis dažnai praskuodžia lyg kulkos. Tai verčia kvatotis ne tik mane, bet ir svečius. Jos smagios dar ir todėl, kad ėsdamos labai garsiai čepsi. Šie gyvūnai kone visaėdžiai, bet itin mėgsta tortus.
Kai pirmą kartą pamačiau ir išgirdau, kaip jos ėda šiuos saldumynus, supratau, kodėl sakoma, kad ir žmonės čepsi kaip paršai“, – juokėsi zoologijos sodo įkūrėjas.
Šeimininkas tikisi sulaukti ir vietnamietiškų kiaulių, ir kitų sodybos gyventojų palikuonių. Ypač smagu išvysti netikėtai atsivestą gyvūnų mažylį. Tokių atvejų yra buvę ne kartą.
R.Puišys prisiminė, kad kai prieš kelerius metus laikė ponius, vieną rytą nuėjęs jų aplankyti pamatė aptvare lakstantį mažylį. Jis net neįtarė, kad ponio patelė laukiasi. Netikėtai atsivestą poniuką vyras pavadino Staigmena.
Paklaustas, kaip gyvūnai atlaikė šios žiemos speigus, R.Puišys sakė, kad augintinių elgesys per šalčius jį gerokai nustebino.
Nors visiems šeimininkas parūpino užuovėją, kur galėtų slėptis nuo sniego ir žemos temperatūros, daugelis gyvūnų laiką mieliau leido lauke nei pastogėse.
„Šaltis neišgąsdino ne tik lamų ir ožių, bet ir povo, kuris žiemą dažniau tupėdavo ant medžio šakos nei patalpoje, kur buvo gerokai šilčiau. Į lauką, kai temperatūra krisdavo žemiau nei 5 laipsniai šalčio, neišleisdavau tik vištų, nes jos gali nušalti skiauteres“, – tikino gyvūnų mylėtojas.
Prasidėjus pavasariui zoologijos sodo šeimininko laukia nauji darbai. Jam teks tvarkyti aptvarus, paruošti gyvūnams sąlygas šiltajam sezonui.
