Vienintelei Lietuvoje tokias paslaugas naminių gyvūnų augintojams teikiančiai įstaigai Zoliškėse, kuri atvėrė duris prieš trejus metus, klientų nestinga.
Problema – kur laidoti gyvūnus?
„Mintis įsteigti krematoriumą Lietuvoje gimė apie tai pasikalbėjus su užsienyje gyvenančiais bičiuliais – jų šalyse tokia paslauga teikiama jau senokai. Tai sudomino ir mano vyrą Vitalijų, kurio profesija – veterinaras. Tauragės rajone turėjome žemės sklypą, nusprendėme pabandyti“, – pradžią prisiminė Kaune gyvenanti naminių gyvūnų krematoriumo steigėja Toma Žebelienė.
Niekam ne paslaptis, kad žmonės laidoja savo augintinius kaip išmano – neretai ir neleistinose vietose, nes gyvūnų kapinių kol kas šalyje trūksta.
Pavyzdžiui, klaipėdiečiai savo šeimos nariams keturkojams amžinojo poilsio vietą neretai parenka arčiau jūros, net ant vaizdingojo Olando Kepurės skardžio arba prieškopių zonoje, nors taip elgtis draudžiama.
Norintys savo gyvūnus kremuoti anksčiau turėdavo važiuoti į Latviją arba Lenkiją, o blogiausiu atveju – atiduoti juos į Rietave veikiančią gyvūnų gaišenų utilizavimo įmonę.
Prisiminimų medyje – laiškai
Pradžioje Zoliškių krematoriume apsilankydavo nedaug žmonių, o pastaruoju metu jų vis daugėja. Kremuojamų šunų būna daugiausia – apie 80 procentų.
„Gal dėl to, kad anksčiau klestėjusiai „Arvi“ grupei priklausiusią imonę „Rietavo veterinarinė sanitarija“ prislėgė 40 mln. eurų finansinių įsipareigojimo našta. Vienintelės Lietuvoje tokios paskirties atliekų tvarkymo įmonės likimas pakibęs ant plauko.
„Mes galime parsivežti užmigdytus gyvūnus iš veterinarijos klinikų ir sugrąžinti pelenus urnoje atgal. Tokia paslauga nieko nekainuoja, tenka mokėti tik už kremavimą ir urną. Prireikus atvažiuojame ir į namus, tačiau už tai mokama papildomai.
Neretai patys šeimininkai atvažiuoja pas mus ir laukia, kol viskas bus atlikta, grįžta namo su augintinio pelenais urnose. Tokių klientų – maždaug penktadalis“, – pasakojo T.Žebelienė.
Kremuoja vėžliukus ir papūgėlės
Kai kurie klientai filmuoja, kaip jų augintiniai kremuojami. Laukdami ceremonijos pabaigos jie apie savo augintinį gali parašyti laiškelį ant lapo formos lentelės, prikabinti ją ant prisiminimų medžio.
Tokia atsisveikinimo su mylimais augintiniais forma prigijo – vienas prisiminimų medis jau užpildytas, šeimininkams teko krematoriumo patalpoje ant sienos nupiešti kitą.
Kiekvienas augintinis kremuojamas atskirai. Visas procesas iki patekimo į krosnį yra filmuojamas. Pageidaujantieji gali gauti šios liūdnos ceremonijos vaizdo įrašų.
Kremavimo paslaugos kainos priklauso nuo gyvūno svorio. Vėžliukas ar papūgėlė nesveria nė kilogramo – jų kremavimo kaina 75 eurai, o už 80 kilogramų sveriantį šunį tenka sumokėti 220 eurų.
Kremavimo laikas taip pat priklauso nuo gyvūno dydžio ir gali užtrukti iki 2-3 valandų.
Pakeles saugo nebylūs sargai
Vieni pageidauja pelenus berti į metalines urnas, kurios kainuoja 50-100 eurų, kiti renkasi brangesnes keramines ar medines rankų darbo urnas. Labai populiarios kačių formos urnos.
Nepatariama tokių urnų nelaikyti namuose ilgiau negu tris mėnesius, tačiau kai kurie žmonės, kuriems sunku išsiskirti net su mirusiais savo gyvūnais, ilgam pasilieka jų pelenus.
Žemės sklypų ar sodų savininkai dažniausiai tokias urnas pakasa po kokiu nors medžiu, nedaugelis – oficialiose gyvūnų kapinėse. Žebeliai jau pasvarsto ir apie kolumbariumo gyvūnams statybą.
Kelią į Zoliškių krematoriumą žymi dvi iš betono lietos šunų skulptūros. Prieš porą metų šie 70 centimetrų aukščio ir po 40 kilogramų sveriantys kūriniai mįslingai dingo.
Tauragės apskrities policija greitai išaiškino pagrobėją ir surado skulptūras – nebylūs gyvūnų krematoriumo sargai grįžo į savą vietą.
