Erdviuose aktorės šeimos namuose Kaune neseniai gerokai padaugėjo šurmulio. Po juos smagiai laksto ir amsi keturių mėnesių pūkuota Jorkšyro terjerų veislės kalytė. Šiuo mažyliu labiausiai rūpinasi aktorės vyras Aurimas (42 m.) ir dukra Elzė (11 m.).
„Elzė ne kartą buvo užsiminusi, kad norėtų namuose laikyti šunį. Tačiau žinodama, kad nesu didelė šių gyvūnų mėgėja, primygtinai jo neprašė. Širdyje visą laiką tai jaučiau, todėl nutariau neatimti iš vaiko galimybės džiaugtis šuniuku. Juolab kad neseniai netekome triušiuko, kurį auginome šešerius metus.
Kai su vyru Elzei pasakėme apie šunį, ji nuoširdžiai apsidžiaugė. Mergaitė netramdydama emocijų net pravirko ir po keletą kartų paklausė: „Ar tikrai? Ar tikrai?“ – atvirai pasakojo aktorė.
Prieš namuose įsikuriant naujam gyventojui tėvai su dukra sutarė, kad ji rūpinsis šuneliu: šers, šukuos, tvarkys tualetą, išves į lauką, žais ir dresuos.
Elzė sutiko prižiūrėti mažąjį draugą ir nuo pat pirmos dienos, kai išvydo šuniuką, pažado laikosi. Tik kai būna užsiėmusi mokslais ar kitais rimtais darbais, pasirūpinti augintiniu mergaitė paprašo tėčio pagalbos.
Įkvėpta prieš kelerius metus rodyto visai šeimai skirto amerikiečių nuotykių filmo „Šuns tikslas“, kurį režisavo Lasse HallstrÖmas, pagrindinio herojaus Beilio drąsos, Elzė pasiūlė savo šunį pavadinti šiuo vardu. Tik kauniečių namuose auga kalytė, todėl ji pavadinta Beile.
„Šia drama ir ypač šunimi labai susižavėjome. Ir ne tik su dukra žiūrėdamos filmą, bet ir prisidėdamos prie jo dubliavimo lietuvių kalba. Tarp lietuviškai įgarsinusių aktorių pirmoje šio filmo dalyje buvau aš, o antroje dalyje – Elzė. Nenuostabu, kad panašiu į filmo veikėjo vardu pavadinome ir savo augintinį“, – kalbėjo S.Daukšaitė-Petrulėnė.
Nors aktorė gimė ir užaugo kaime, kur netrūko įvairių gyvūnų, ji neslėpė, kad šuns namuose niekada neturėjo ir šių keturkojų net privengdavo.
Sandros tėvai laikė didelius šunis, daugiausia vilkšunius, tačiau jie gyveno ne kambaryje, o lauko voljeruose. Būsimoji aktorė nė prie vieno iš jų nebuvo prisirišusi. Net kai kalės atsivesdavo mažų šunyčių, ji nebėgdavo jų žiūrėti ar vėliau su jais žaisti.
Laikyti šuns Sandra neturėjo noro ir sukūrusi šeimą, tačiau jos nuostatą pakeitė meilė dukrai. Moteris dar nė karto nepasigailėjo, kad nupirko Elzei keturkojį. Šuo atskleidė, kad mergaitė moka rūpintis mažesniais už save ir yra atsakinga, jautri.
Mažylei Beilei pamažu sekasi minkštinti ir S.Daukšaitės-Petrulėnės širdį.
„Ši maža padūkėlė labai gudri. Ji daugiausia laiko leidžia su Elze ir Aurimu, o mane įprastai stebi iš tolo. Kartais prieina, pasimeilina, palaižo ir vėl atsitraukusi stebi savo skvarbiomis akutėmis. Atrodytų, lyg mėgina mane palengva prisipratinti.
Pradedu jausti, kad netrukus jai tai pavyks“, – kvatojosi kaunietė.
Beilė yra labai judrus ir aktyvus keturkojis, tačiau didelių šunybių, išskyrus tai, kad sugraužė keletą šlepečių, kol kas nėra iškrėtusi. Ji rūpesčių šeimininkams nekelia ir rytais – miega tol, kol jie nepramerkia akių.
