Nuosavame name Vilniuje įsikūrę Julius ir Ramona (40 m.) Žalakevičiai dėl karantino neliūdi, nors aktoriaus ir verslininkės veikla tapo nestabili.
„Man darbų apmažėjo: nereikia eiti į teatrą, tik filmavimų šiek tiek yra.
Bet žmona turi virtualią porceliano ir kitų gražių daiktų parduotuvę, tai jai padedu. Gerai, jog daiktų iš užsienyje vykusių mugių ir sendaikčių turgų parsivežėme vasarą, parduotuvė nepristigs prekių“, – užsiminė televizijos serialo „Rimti reikalai“ ir humoro laidos „Dviračio žinios“ aktorius.
Nagingas vyras namo terasoje pastatė namelį, kuriame žmona turėtų daugiau vietos prekėms susidėti ir dar labiau plėtoti savo verslą.
Tai – ir prekių demonstravimo salė, kurioje pirkėjai apžiūrės ir išsirinks daiktus.
Kadangi teatro aktoriams atšaukti spektakliai, Julius daugiau užsiima ūkio darbais – su uošviu stato antrą namą, kurio pirmame aukšte bus pirtis ir dirbtuvės, antrame – kambariai svečiams arba vaikams, kai jie užaugs.
Aktorius vis dar pjauna žaliuojančią žolę, baltina obelis. „Veiklos yra“, – nesiskundė vyras.
Karantinas buityje jokių pokyčių neįvedė, nes sutuoktiniai neskirsto darbų į vyriškus ir moteriškus.
„Jeigu myli žmoną, gali ir grindis išplauti, ir kavos paruošti, ir valgį pagaminti“, – įsitikinęs J.Žalakevičius.
Negana to, kad ir grindis plauna, ir valgį ruošia, Julius taip pat su meile rūpinasi trimis vaikais ir penkiais augintiniais.
„Galima nieko nedaryti ir sakyti, jog esu pavargęs. Bet galima ir daryti. Juk iš to ir susideda gyvenimas.
Man niekada nebuvo svetima gaminti maistą, tvarkyti namus, nes čia yra šeima.
Kaip sakoma viename spektaklyje: „Sukauptas šiukšles susirenki ir išmeti.“ Jas išneši ir vėl yra vietos veiklai“, – patikino J.Žalakevičius, su žmona auginantis sūnus Rapolą (12 m.), Povilą (7 m.) ir Augustiną (4 m.).
„Kol kas trys. O kaip Dievas duos, nežinome. Tris vaikus auginti – irgi nemažas iššūkis. Visiems, kurie sako, jog ketvirta turėtų būti dukrelė, mes su žmona nusišypsome.
Bet prisiminę pasaką „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“, suprantame, jog tai likimas, ir niekas nieko nežino“, – sakė aktorius.
J.Žalakevičius vylėsi: jeigu būtų daugiau darbo, daugiau pajamų, jis su žmona pasvarstytų ir apie daugiau atžalų. Juk vaikus reikia ant kojų pastatyti, užauginti gerais žmonėmis.
Šeima – likimo dovana. Tai ne iš piršto laužtas posakis. Jis labai tinka Žalakevičiams.
„Susipažinome labai seniai – man buvo septyniolika metų, pamačiau gražią mergaitę su šuniuku, su ja draugavome, o paskui išsiskyrėme. Praėjo vėl septyniolika metų, vėl susitikome ir turime tris nuostabius vaikus“, – meilės istoriją prisiminė J.Žalakevičius.
Tačiau šioje istorijoje svarbų vaidmenį atliko net aštuoniolika metų gyvenęs Ramonos škotų terjeras Smokis, kuris taip pat patiko Juliui. Jam tėvai neleido namuose turėti šuns, todėl mergina su šuniuku atrodė fantastiškai.
Julius tikėjo, jog kada nors pats turės šunį. Tad nuoskaudos dėl draudimo auginti gyvūną namuose nejautė.
Iširus jaunuolių draugystei Julius pasinėrė į aktorinio meistriškumo studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, vėliau dirbo režisieriaus Cezario Graužinio teatro trupėje, daug gastroliavo užsienio scenose.
Į gastroles kokioje nors šalyje aktoriai išvykdavo mėnesiui. Kai nerepetuodavo, Julius paskaitinėdavo interneto žinias, nes jam buvo smalsu, kas vyksta Lietuvoje.
Tuo metu jis prisiminė škotų terjero Smokio savininkę. Julius parašė žinutę Ramonai, pasiteiravo, kaip jai sekasi.
Per tuos septyniolika metų, kai jie nebendravo, Ramona buvo ištekėjusi ir seniai išsiskyrusi.
„Per vienas Kalėdas pagalvojau, kad noriu šeimos, vaikų, namų ir šunų. Taip ir atsitiko. Netrukus mano gyvenime atsirado Ramona“, – kalėdinį norą prisiminė pašnekovas.
Kai Julius susisiekė su Ramona, moteris jam papasakojo, jog turi didelę gyvenimo meilę, kurios vardas Rapolas.
„Taip sužinojau, kad ji turi sūnų. Paskui tas berniukas tapo ir mano sūnumi. Jis mane vadina tėčiu, aš jį – sūneliu“, – patikino aktorius, kartu su Ramona auginęs Rapolą nuo trejų metų.
Julius ir Ramona susituokė 2013 metų kovo 16-ąją. Tų pačių metų spalį gimė Povilas, o po dvejų metų gruodį pasaulį išvydo Augustinas.
Rapolas turi savo tėtį ir kitus senelius, jie dažnai bendrauja, netgi tapo aktoriaus šeimos dalimi.
„Mes sutariame su visais seneliais ir Rapolo tėčiu. Juk nežinai, kaip gyvenimas gali pasisukti. Nei vieni, nei kiti nelaikome pykčio. Šeimos žaisti negalima, reikia vieni kitiems padėti“, – pasakojo vyras.
Šeimos visavertiškumą kuria ir škotų terjerai, kurių elgesys kartais panašus į vaikų, nes keturkojai mėgsta dūkti, neklauso. Šių metų sausį pasaulį išvydo Perlos (6 m.) jauniklis Getsbis. Jam dabar dešimt mėnesių.
Vyriausiai augintinei, kviečių spalvos terjerei Blondytei jau 12 metų. Dvejais metais jaunesnė juodaplaukė Karina – močiutė, nes jos palikuonė Perla šįmet atsivedė jauniklį.
Šią amsinčiųjų draugiją papildo ir Zezė (4 m.).
Augintiniai gyvena atskiroje patalpoje, kiekvienas turi savo gultą, dubenėlį.
Kodėl aktoriaus šeima ištikima škotų terjerų veislei? Ne todėl, kad primintų pažintį su Ramona, turėjusią Smokį.
„Tai tikrai geri šunys. Jie sargūs. Skirtingai nei kiti veisliniai šunys, šie neturi netgi menkiausių sveikatos bėdų.
Jų plaukai pešami dukart per metus, jei ruošiamės į parodą, tenka ir dažniau pešti. Svarbiausia – juos šukuoti. Bet namuose beveik nėra šunų plaukų“, – jau seniai įsitikino J.Žalakevičius.
Aktorius jaučiasi savo planą įvykdęs: turi 5 šunis, 3 sūnus, tobulą žmoną. Vyrą labiausiai žavi tai, kad Ramona – ramaus būdo.
„Lietuviai dažnai pavadinami šiaurės italais. Nors aš esu labai ramus žmogus, man temperamento netrūksta, tik jis pasireiškia tam tikromis aplinkybėmis.
Ir mūsų šunys ramesni nei kitų. Mūsiškiai retai loja, nebent praneša, kad kas nors eina pro šalį. Gyvename ramybės oazėje“, – tikino pašnekovas.
Kieme prisodinta nemažai rožių ir medžių, todėl šeimą supa dar ir gamtos oazė.
„Kadangi statau jau antrą namą, manau, planą įvykdžiau dvigubai. Jeigu kiekvienas Lietuvos pilietis taip stengtųsi dėl tėvynės, būtume didelė graži valstybė. Kiti neretai mano, kad dar yra jauni, reikia palakstyti, pagyventi sau.
Manau, jeigu sutikai žmogų, reikia su juo ir gyventi“, – svarstė Julius.
Ir meistrauti, ir prižiūrėti namų aplinką mėgstantis aktorius visai neprimena tų personažų, kuriuos jam tenka vaidinti teatre, seriale. Ūkiniai darbai J.Žalakevičiui – geriausia meditacija, jie padeda pailsėti.
Vyras yra pastebėjęs, jog žoliapjove nupjovęs žolę ne tiktai pasivaikšto, bet ir padaro gerą darbą, o ir vaizdas tampa gražesnis.
Tačiau tokie darbai aktoriui nėra būdas atsiriboti nuo vaidmens. Po spektaklio ar filmavimo pamiršti darbą padeda pasivaikščiojimas su žmona gamtoje ar jos apsikabinimas.
„Pamiršti vaidmenį nėra taip sunku, sunkiau įsijausti į vaidmenį, jį atlikti taip, kaip prašo režisierius, kaip patiktų žiūrovams“, – patikino J.Žalakevičius.
Aktorius kilęs iš garsios giminės
J.Žalakevičius augo mokslininkų šeimoje. Aktoriaus tėvas Mečislovas Žalakevičius – ekologas, biomedicinos mokslų habilituotas daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys akademikas, o motina Irena Žalakevičienė – mikrobiologė.
Žinomas kino režisierius ir dramaturgas Vytautas Žalakevičius (1930–1996) buvo M.Žalakevičiaus pusbrolis.
