M.Olmert pasakojo, kad tai, kiek šių hormonų išsiskirs, priklauso nuo šuns veislės. Pavyzdžiui, susidūrus su tokiais draugiškais šunimis, kaip auksaspalviai retriveriai, šių hormonų išsiskirs kur kas daugiau, nei susidūrus su keturkojais, kurių veisles priskiriame agresyvesnėms. Duodama interviu interneto svetainei „Business Insider“, M.Olmert paaiškino, kad su šunimi leisti laiką labai sveika abiems: tiek šeimininkui, tiek ir augintiniui.
„Jūsų širdies ritmas sulėtėja, kraujospūdis sumažėja, Širdies ritmo dažnio kintamumas pagerėja. Jumyse išsiskiria oksitocinas, adrenalinas ir seratoninas. Visos šios puikios atpildo ir antistresinės medžiagos gali išsiskirti ir jums, ir jūsų augintiniui“, – paaiškino mokslininkė.
M.Olmert yra organizacijos „Warrior Canine Connection“, kuri ruošia šunis pagalbininkus, skirtus karo veteranams, ekspertė. Anksčiau ji dirbo Švedijos Karolinskos institute ir JAV Merilando universitete. Ekspertė pasakojo, kad hormonų išsiskyrimas, kai susitinkame su šunimi, gali priklausyti nuo to, kaip mes linkę vertinti gyvūno veislę ar patį keturkojį. Tokie šunys, kaip auksaspalviai retriveriai ar labradoro retriveriai, yra socialesni, todėl labiau linkę su mumis liestis, bendrauti ir sukelia didesnį oksitocino išsiskyrimą.
Kaip interneto svetainei „MailOnline“ sakė mokslininkė, per dešimtmečius įrodyta, kad šių dviejų veislių šunis pavyksta sėkmingiausiai paruošti kaip pagalbininkus, nes jie yra ramūs, labai socialūs ir ypač susitelkę į savo šeimininkus. Tuo metu tų veislių šunys, kurie yra mažiau priklausomi nuo žmonių, tokie kaip Pirėnų kalnų šunys, sukelia mažesnį oksitocino išsiskyrimą, nes jie paprastai yra mažiau socialūs.
Šunys, kuriuos esame linkę laikyti agresyviais, iššaukia žmonėms reakciją, vadinamą „ginkis arba bėk“, kuri keičia mūsų išskiriamus hormonus. M.Olmert interneto svetainei „MailOnline“ sakė, kad šunys, kuriuos mes suvokiame kaip piktus, iššaukia skirtingų hormonų išsiskyrimą (padidėjusį kortizolį, adrenaliną ir taip toliau).
Jie gali net nekelti grėsmės, bet vis tiek įjungs šį apsauginį atsaką. Tiesa, anot mokslininkės, jokie oficialūs tyrimai nebuvo padaryti, kad būtų galima stebėti, kaip skirtingos veislės iššaukia skirtingą hormoninį atsaką. Žmonės su šunimis gyvena pastaruosius 45 tūkst. metų ir tai lėmė ypatingą mūsų rūšies ryšį su šiais keturkojais, kuris fiksuojamas gyvūnų augintojų smegenyse.
„Tai – grįžtamasis sistemos ryšys, kuris tiek neurochemiškai, tiek psichologiškai, tiek ir elgesiu susiformuoja tarp jūsų ir jūsų gyvūno. Tyrimai magnetinio rezonanso tomografu parodė, kad mamos smegenyse smarkiai nušvinta tam tikros dopamino ir oksitocino sklidinos vietos, kai ji pamato savo kūdikio nuotrauką, palyginti su svetimo. Kai žiūrite į savo, o ne svetimo šuns nuotrauką, įvyksta tas pats“, – paaiškino mokslininkė.
Oksitocinas padeda tėvams užmegzti ryšį su savais vaikais ir stimuliuoja mamos pieno išsiskyrimą. Jis gaminamas smegenyse, kur bendrauja su kitais svarbiais malonumų hormonais, tokiais, kaip serotoninas, dopaminas, adrenalinas ar opioidų sistema. 2007 metais atlikti tyrimai parodė, kad prerijų pelėnai, kurie buvo atskirti nuo savo vados, pademonstravo nerimo, įtampos ir prislėgtumo ženklus.
Šie simptomai sumažėjo, įšvirkštus oksitocino. Tai leidžia daryti prielaidą, kad šis hormonas yra svarbus kovojant su stresu. M.Olmert pridūrė, kad oksitocinas veikia smegenų receptorius, padėdamas pasiekti tobulą psichologinį nusiraminimą. „Tai – pats galingiausias variklis ir jis sukuria visą gyvenimą trunkantį ryšį. Štai koks jis stiprus“, – pastebėjo mokslininkė. Daugybė ankstesnių tyrimų parodė, kad šunys yra labai naudingi mūsų sveikatai.
Čikagos universiteto tyrėjai pastebėjo, kad mūsų augintiniai padeda mums jaustis mažiau izoliuotais, leidžia mums geriau socializuotis ir pagerina mūsų psichinę sveikatą. Teigiama, kad gyvūnų vedžiojimas leidžia mums labiau pabendrauti su kaimynais, kas padeda kovoti su vienišumo jausmu. Taip pat tikėtina, kad kartais mūsų šunys skatina mus bendrauti su nepažįstamaisiais.
Buvęs šunų globos organizacijos „Dogs Trust“ veterinarijos direktorius Chrisas Laurence'as teigė, kad vos du šunys nustoja bendrauti vienas su kitu, tą patį padaro ir jų šeimininkai. „Jeigu vedžiojate šunį, dauguma žmonių, darančių tą patį, bent jau bus linkę pasisveikinti, o neturintys keturkojo tiesiog praeis pro šalį. Šunys gerokai padeda sumažinti žmonių vienišumą. Juk nesivesite savo katės į treniruotę“, – pastebėjo Ch.Laurence.
