Pirmadienį Seimo nariai registravo Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (BK) ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pakeitimus.
BK pakeitimo įstatymo projektu siūloma dvigubinti maksimalią laisvės atėmimo bausmę ir nustatyti, kad tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Taip pat siūloma numatyti, kad asmuo, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, nuo trejų iki penkerių metų negalėtų įsigyti ir savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje laikyti gyvūno.
„Nelegalių veisyklų, kurias aptiko aktyvūs piliečiai, bei žiaurumo ir smurto prieš gyvūnus mastai šokiruoja. Akivaizdu, kad dabartinės baudos, skirtos gyvūnų kankintojams, yra gerokai per mažos, be to, visiškai nelogiška ir tai, kad kartą teistas už žiaurų elgesį asmuo tuoj pat gali įsigyti naują augintinį.
To negali būti. Todėl teikiam siūlymą, kuriuo siekiame, kad smurtautojas negalėtų įsigyti naujo augintinio. Šios nuostatos būtinumą akcentuoja ir gyvūnų globėjai, prieglaudų darbuotojai – žmonės, kurie nuolat susiduria su nukentėjusiais gyvūnais“, – sakė Seimo narė A. Gedvilienė.
ANK pakeitimo įstatymo projektu siūloma tris kartus padidinti pinigines baudas ir nustatyti, kad žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas numatytų baudą nuo 150 iki 3600 eurų. Už pakartotinį nusižengimą būtų skiriama bauda iki 5250 eurų. Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnui gresia žūtis ar suluošinimas, numatytų baudą nuo 900 iki 5250 eurų. Už pakartotinį nusižengimą grėstų bauda iki 6900 eurų. Taip pat ANK pakeitimu siūloma griežtinti gyvūnų konfiskavimo už netinkamą elgesį reglamentavimą.
„Tikiuosi, kad padidintos baudos ir maksimali laisvės atėmimo bausmė labiau atgrasys gyvūnų skriaudikus nuo nusikalstamų veikų darymo ir apsaugos gyvūnus“, – teigė L. Kaščiūnas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kitose ES šalyse bausmės už tokius nusikaltimus yra kur kas griežtesnės. Pavyzdžiui, Lenkijoje už žiaurų elgesį su gyvūnais ir jų kankinimą gali būti skirta piniginė bauda nuo 116 iki 23 178 eurų, Latvijoje – iki 29 600 eurų, Vokietijoje – 25 000 eurų, Austrijoje – nuo 2000 iki 150 000 eurų, Graikijoje – nuo 5000 iki 15 000 eurų.
Didesnės ir laisvės atėmimo bausmės – Lenkijoje už žiaurų elgesį su gyvūnais ir jų kankinimą gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki 2 metų, ypatingo žiaurumo atvejais – iki 3 metų, Latvijoje, Vokietijoje, Vengrijoje – iki 3 metų, Suomijoje – nuo 4 mėnesių iki 4 metų, Austrijoje – iki 5 metų.
Seimo narių nuomone, reikalingi ne tik įstatymų pakeitimai, bet ir didesnis valstybės institucijų ir tarnybų įsitraukimas, būtina keisti vis dar visuomenėje pasigirstantį gyvūnų skriaudėjų pateisinimą – kad čia tik gyvūnas. Negali būti nei pakantumo, nei pateisinimo tokiems žiauriems atvejams, kokius stebėjome šią savaitę.
Dėl gyvūnų laikymo Kretingos, Širvintų ir Tauragės rajonuose tarnyba pradėjo tyrimus
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pradėjo tyrimus dėl gyvūnų laikymo sąlygų Kretingos, Širvintų ir Tauragės rajonuose.
„Visais šiais atvejais pradėtas patikrinimas. Tyrimas prasideda patikrinimu, o toliau priklausys nuo to, kokia bus surinkta medžiaga“, – BNS sekmadienį sakė Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis.
Jo teigimu, iš galimai nelegalių gyvūnų veisyklų Kretingos ir Tauragės rajonuose globos įstaigoms perduotos kelios dešimtys šuniukų.
„Iš Kretingos rajono 25 šuniukai perduoti į „Nuarą“, o Tauragės rajone 10 šuniukų globą perėmė kita globos organizacija“, – teigė Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas.
Jis taip pat pridūrė, kad sekmadienio pavakarę kolegos dirba Širvintų rajone.
„Vyksta patikrinimas, kolegos vietoje vertina aplinkybes. Ten yra didelis ūkis, kur laikomi ne tik šunys“, – kalbėjo G. Blekaitis.
