Tai D. Remeika teigė tarnybai savaitgalį pradėjus net kelis tyrimus dėl galimos gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio su gyvūnais, vienas jų – Širvintose, kur gyvenamajame name oficialiai registruotą veisėją patikrinę pareigūnai didesnių pažeidimų pradžioje nenustatė.
„Tačiau jis už kelių kilometrų įsirengęs voljerus, nepranešęs, nedeklaravęs, jis juos (šunis – BNS) laiko. Tokių atvejų randame ne vieną. Jis (ūkininkas – BNS) yra baustas ir dėl žemės ūkio gyvulių nepriežiūros. Kiek mane informavo pareigūnai, jis gyvenamosiose patalpose įregistravęs šuniukų veislyną, ir ten kaip ir viskas gerai su gyvūnų gerove, priežiūra. Bet tie atskiri voljerai niekam nebuvo žinomi“, – spaudos konferencijoje pirmadienį pasakojo D. Remeika.
„Šiandien vyksta tikrinimas, pagal tuos duomenis, tai galimai bus žiaurus elgesys su gyvūnais – nustatyta ir nugaišusių gyvūnų, rasti ir neseniai gimusių, ir kitų gyvūnų kaulai“, – pridūrė jis.
Dar du tyrimai pradėti Kretingos ir Tauragės rajonuose.
Anot VMVT direktoriaus, tarnyba jau dukart ragino griežtinti Administracinių nusižengimų kodekso numatytas baudas už gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimus panaikinant įspėjimą ar galimybę skirti pusę minimalios baudos ir darys tai vėl.
„Dešimt, penkiolika eurų – tas tikrai netenkina. Manome, kad bent jau nuo 50 eurų turėtų galbūt prasidėti ta bauda, be jokio įspėjimo. Trečiąkart siūlysime tą pakeitimą. Tai privalome taikyti kai kuriais atvejais, nes ne visuomet gali įrodyti tą kančią“, – teigė D. Remeika.
Jis sako, kad tarnyba šiems pažeidimams negali skirti viso dėmesio, nes turi dar beveik 50 įvairių funkcijų, o gyvūnų gerovė – tik viena jų. Be to, VMVT, aiškindamasi galimus pažeidimus, negali klausytis telefoninių pokalbių, vykdyti kitokių sekimo veiksmų ir netgi dažnu atveju patekti į patalpas, jei asmenys patys neįsileidžia – tuomet tenka į pagalbą kviestis policiją.
Jis sako, kad gyventojų supratimas apie gyvūnų gerovę auga, tačiau nelegalaus veisimo paklausą vis dar skatina tie, kurie teigia norintys įsigyti gyvūnus pigiau. Anot D. Remeikos, šios nelegalios veiklos suaktyvėjimas ypač pastebimas koronaviruso pandemijos laikotarpiu.
„Labai svarbu, kad visi pirkėjai, kurie nori įsigyti gyvūną, apsilankytų pas tą veisėją ir nepirktų pagal skelbimą – parduodu šuniuką už šimtą ar du šimtus eurų (...), jis turi būti prižiūrėtas, reikia nuvažiuoti, kur jis laikomas, įsitikinti tomis sąlygomis – mikroschema, vakcinacija, gyvūnų sveikata“, – akcentavo tarnybos direktorius.
Pasak jo, gyvūnai iš minėto ūkininko Širvintose buvo paimti, nes tai daroma visuomet, kai nustatomas galimas gyvūnų kankinimas. Anot jo, tai yra atvejai, kai akivaizdžiai matomos žaizdos, nustatoma, kad gyvūnai nebuvo girdomi, šeriami.
„Tai yra tokie atvejai, kai gyvūnui gresia arba žūtis, arba didelis sveikatos sutrikimas“, – paaiškino jis.
D. Remeika nurodė, kad vienu metu net keli tyrimai pradėti gavus informacijos iš gyvūnų teisių gynimo organizacijų. Spėjama, kad nelegali veikla greičiausiai buvo vykdoma ne vienerius metus.
Policija: tikrinimai vyks dažniau
Ano Veterinarijos tarnybos vadovo, ateityje planuojami dažnesni patikrinimai dėl galimo nelegalaus gyvūnų veisimo ir jų netinkamų laikymo sąlygų kartu su policija.
„Šiandien buvome susitikę su policijos vadovybe, matome, ką galime aktyvinti, t.y. mūsų bendradarbiavimą su policija. Tariamės veiksmus, kaip prevenciškai eiti kartu, policija ,mes, imant savivaldybės atstovus, ir tokias bet kokias įtartinas vietas, pagal tam tikrą informaciją, tą darbą suaktyvinti“, – sakė D. Remeika.
Tuo metu Policijos departamentas žada, kad reidai bus atliekami aktyviau reaguojant į gyventojų skundus.
„Sutarta, kad tarnybos pagal galimybes organizuos bendrus ekipažus, kurie galės sureaguoti į gaunamus pranešimus ir vietoje spręsti problemą, taip pat vykdytų netikėtus patikrinimus pagal turimą informaciją. Taip pat policija inicijuos tarpinstitucinius prevencinius reidus, siekiant nustatyti nelegalias veisyklas ir atlikti atitinkamus patikrinimus“, – pranešime nurodė departamentas.
Artimiausiu metu žadama atnaujinti prieš dešimtmetį pasirašytą sutartį ir sudėlioti „aiškų algoritmą, kaip tiksliai turi veikti tarnybos“, įtraukiant ir savivaldybių asociaciją.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla taip pat ragina įstatymų leidėjus griežtinti atsakomybę už gyvūnų nepriežiūrą. Jis dėkoja už gyventojų perduodamą informaciją sakydamas, kad ji yra „labai naudinga ir tik patvirtina, kad situacija kai kuriuose rajonuose nėra normali ir ją būtina kuo skubiau spręsti“.
„Tuo pačiu raginu gyventojus susilaikyti nuo neteisėtų veiksmų, tokių kaip neteisėtas patekimas į privačią teritoriją, svetimo turto gadinimas, fizinių prievartinių veiksmų atlikimas kitų asmenų atžvilgiu ir panašiai“– sakė policijos vadovas.
D. Remeika nurodė, kad tarnyba per metus gauna daugiau nei 700 pranešimų apie gyvūnų gerovės galimus pažeidimus, apie dešimtadaliu atvejų skiriamos baudos.
Tuo metu policija dėl žiauraus elgesio su gyvūnais šiemet skelbia pradėjusi 46 ikiteisminius tyrimus (pernai – 61), policijos pareigūnai taip pat surašė 68 administracinių nusižengimų protokolus dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.
Pernai nustatyti penki nelegalūs veisėjai. Dažniausiai apie nelegalią veiklą praneša kaimynai ar praeiviai. Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais kelios bylos siekiant baudžiamosios atsakomybės asmenims nagrinėjamos ir teismuose.
Baudžiamasis kodeksas už žiaurų elgesį su gyvūnais numato viešuosius darbus, baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
