Žaidime dalyvauja komanda iki 5 žmonių ir būtinai turi būti bent vienas pūkis.
Klaipėdoje užsiregistravo dalyvauti 14 komandų, atvykusių iš įvairių šalies miestų. Jos susirinko Kruizinių laivų terminale, gavo lapus, kuriuose buvo nurodyta 16 objektų, užkoduotų mįslėmis.
Tai įsimintinos ir įžymios uostamiesčio vietos, be abejo, ir skulptūros.
Gavusios užduotis komandos pasileido į Klaipėdos senamiestį. Pirmiausia jos turėjo atspėti mįsles ir susidėlioti sau palankų maršrutą taip, kad kuo daugiau objektų aplankytų. Duotas laikas 2 val. 20 minučių, nors, pasak renginio organizatorių, tai įmanoma padaryti ir per 1 valandą 10 minučių.
Prie kiekvieno punkto visa komanda (įskaitant ir pūkį) turėjo įsiamžinti ir atnešti nuotraukas. Komandos varžėsi tarpusavyje, kuri greičiau aplankys kuo daugiau punktų, tačiau žaidimo tikslas – aktyviai praleisti laiką su savo augintiniu.
Prizai paprastai būna saldumynai komandos nariams, o šiemet ir šunys gaus prizą – maisto papildų.
Šio renginio organizatorė yra Lietuvos samojedų klubo tarybos narė Skaistė Skibiniauskienė. Jos vyras orientacininkas, visa šeima mėgsta orientacinius žygius, todėl nusprendė šį savo pomėgį suderinti su kitu savo pomėgiu - samojedų veislės šunų priežiūra ir organizuoti mažą šventę.
„Norime įvairiuose miestuose pažinti įdomesnes vietas smagiai leisdami laiką su augintiniais“, – sakė Skaistė.
Vikipedijoje rašoma: „Samojedų šuo, samojedas – itin baltas, vidutinio dydžio, stiprus, aktyvus ir grakštus, ne grubaus sudėjimo, labai ištvermingas šuo. Kiti vardai – Bjelkier, Nencų laika. Priklauso Šiaurės kinkomiesiems šunims kartu su Grenlandijos šunimi, Aliaskos malamutu bei Sibiro haskiu.“
„Ši šunų veislė yra pavadinta pagal genčių pavadinimą. Šiaurės Sibire yra samoidų gentys, kurių atstovai vadinami ir samojedais. Legendų, kodėl jos taip buvo vadinamos, yra įvairių. Labai senais laikais tose gentyse buvo ir kanibalizmo apraiškų.
Mes linkę tikėti šiek tiek gražesne versija. Kai Šiaurės Sibire šie šunys tempdavo roges ir buvo labai daug sniego, atrodydavo, kad rogės važiuoja pačios. Todėl tie šunys vadinamai turint omenyje rusišką žodžių junginį „sam jedit“ (važiuoja pats).
Trečia versija – žodis „samojed“ samoidų kalboje reiškia savarankiškai gyvenantis“, – pasakojo Skaistė.
Skibiniauskų šeima turi samojedų veislyną netoli Kauno.
„Visą gyvenimą sakiau, kad šuns samojedo niekada neauginčiau. Esu dresūros trenerė. Taip nutiko, kad būsimas mano vyras atėjo pas mane dresuoti dviejų savo samojedų. Dabar, pažinusi šiuos šunis iš arčiau, nebeįsivaizduoju savo kasdienybės be jų. Mūsų šeima turi tris samojedus, vienas jų yra mano asmeninis šuo“, – pasakojo S.Skibiniauskienė.
Pasak jos, tai be proto meilūs ir labai prie šeimininko prisirišantys, visada linksmi šunys. Jie gana aktyvūs ir mėgstantys paišdykauti.
„Jie labai intelektualūs, labai greitai supranta užduotis ir perpranta, kaip pergudrauti žmogų. Tai puikus šeimos šuo, labai meilus žmonėms, be proto mylintis vaikus, smulkius gyvūnus“, – neslėpė susižavėjimo Skaistė.
