Nors Lietuvoje šis šunų sportas dar nėra labai įprastas, pasaulyje jis sparčiai populiarėja. Jame svarbu ne tik fizinė jėga – geriausius rezultatus pasiekia psichologiškai tvirčiausi šunys. Paklausinėjome M.Kotovaitės, kaip nutarė su Taisonu imtis būtent svorių tempimo.
– Kaip Taisonas atsirado jūsų namuose?
– Namuose šuo atsirado netikėtai. Labai norėjome šuniuko. Ir prieš kelis mėnesius iki mano gimtadienio pradėjome ieškoti būtent to, kuris tiktų mums. Visi buvo skirtingi, bet nei vienas mums „neprilipo prie širdies“. Dieną po mano gimtadienio užėjome į skelbimą su parduodamu šuniuku. Pažiūrėjus į jo akis nusprendžiau – tai turi būti mano šuniukas. Ta pačią dieną mes jį ir nusipirkome.
– Taisonas – rusų toiterjeras. Kokiomis aplinkybėmis sugalvojote, kad jam būtų tinkamas toks jėgos sportas?
– Iki vienų metų su Taisonu užsiiminėjome triukais. Man tai patiko ir Taisonas irgi nebuvo prieš tokį užsiėmimą. Kai mokėjome apie 70-80 triukų nusprendėme sudalyvauti laisvojo stiliaus varžybose. Jose sudalyvavome ir užėmėme 1 vietą. Bet supratau, kad Taisonas nejaučia jokio džiaugsmo atlikinėdamas triukus. Jam tai patinka, bet ne visu 100 proc. Supratau, kad jam reikia kažko įdomesnio ir sužinojau apie šunų sporto klubą „Doggy gym“. Nusprendžiau, kad mums su Taisonu reiktų išbandyti jėgos sportą. Pagalvojau – gal jam patiks?
Ir neklydau. Pirma išbandėme bėgtakius. Taisonas tiesiog pradėjo dievinti bėgtakius. Vėliau pagalvojau, kad labai norėčiau, kad Taisonas trauktų svorius. Norėjau, kad jis sustiprėtų. Turėtų raumenukų ir būtų fiziškai stiprus ir sveikas. Nusprendėme tai išbandyti. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad Taisonui tai gali taip patikti. Kiekvieną karta traukdamas svorį jis gauna labai didelį malonumą. Ir prašo vis daugiau ir daugiau traukti svorius.
– Kiek kilogramų jis tempia?
– Mes dar tik pradėjome sportuot. Pats sveria 2,5 kg tai iki tokio svorio ir patempia, bet treneris minėjo, kad nuosekliai treniruojantis po 2-3 mėnesių patemps 100-150 kg.
– Ko reikia norint užsiimti tokia sporto šaka su šuniuku?
– Reikia specialių petnešų svorių tempimui ir visiškai sveiko šuns. Lietuvoje nėra daug vietų kur galima būtų pradėti taip sportuoti su šunimi. Tai išskirtinis dalykas, kuriam reikia daug žinių. Pradėti reiktų nuo pratinimo prie petnešų. Taisonui uždėjus specialias petnešas svorių tempimui jis nesuprato ką daryti. Jam nepatiko petnešos ir nepatiko, kad kažkas velkasi iš paskos. Kai prisipratinom prie petnešų teko pratintis prie garso. Prie petnešų kabinau ilgą virvę su dėkliukais nuo kiaušinių su siurprizu ir ten dėjau akmenukų, kad jis pratintųsi ir prie garso ir prie to, kad reikia tempti.
– Kaip treniruojantis kinta šuniuko mityba, priežiūra?
– Treniruojant šunį taip pat svarbu stebėti jo mitybą. Šuns peršerti negalima, bet ir per mažai duoti taip pat negalima. Priežiūra dėl sporto nepakito tik, kad tenka šuniui kažkaip paaiškinti išėjus į lauką, kad mes neisim dabar sportuoti, o eisim namo.
– Dalijatės savo treniruočių vaizdais augintinių grupėse feisbuke. Iš komentarų matyti, kad žmonės skirtingai reaguoja. Ką galite pasakyti kritikams, kurie mano, kad tai – šuniuko kankinimas?
– Daugelyje grupių dalinuosi mūsų gyvenimu su Taisonu. Mūsų gyvenimo dalį sudaro ir sportas. Nemažai žmonių mus palaiko, bet yra ir tie, kurie skaito tai šuns kankinimu. Stengiuosi visiems atsakyti ir paaiškinti kuo tai naudinga, bet nevisi išklauso ir tada visi liekame prie savo nuomonės. Norėčiau jiems pasakyti, kad gerai, kad jie turi savo nuomones, bet kartais reiktų suprasti, kad mano šuo ir jų šuo yra du visiškai skirtingi dalykai. Ir tai, kas patinka ir gera jų šunims visiškai nepatinka mano šuniui.
– Ar Taisonas jaučiasi labiau išvargęs po treniruočių?
– Tikėjausi, kad šuo po sporto bus išvargęs, bet Taisonas turi per daug energijos. Po treniruočių Taisonas jaučiasi didvyriu. Visad po jų būna labai „pasikėlęs“. Grįžęs namo dar ganosi su žaislais.
