Australijos aviganis vardu Boba gyvena Virdžinijos valstijoje ir yra puikiai dresuotas. Jis ne tik supranta šeimininkės klausimus, bet ir sugeba į juos atsakyti. Tiesa, jis pats nekalba, bet stropiai parodo atsakymus į jam užduodamus klausimus.
Vaizdo įraše galima matyti, kad šis šuo ne tik atskiria lėktuvą nuo mokyklos autobuso, bet ir gali atsakyti, kurio maisto nori, o kurio – ne.
Nepaisant šios veislės pavadinimo, iš tiesų, šį ganymo šunį pirmiausiai pasirinko Jungtinių Amerikos Valstijų fermeriai. Nuo to laiko ši veislė tapo populiari visame pasaulyje. Kol yra daug teorijų apie australų aviganių kilmę, veislė, kurią mes žinome šiandien, buvo išvesta būtent Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Šie šunys savo vardą įgijo nuo sulyginimo su Baskų ganytojais, atvykusiais iš Australijos 19-ame amžiuje. Veislės populiarumas ypač išaugo po Antrojo pasaulinio karo, su Vakarų jodinėjimo pasisekimu, kuris platesnei visuomenei buvo pristatytas rodeo metu, žirgų šou ir specialiose televizijos laidose.
Australų aviganis – aktyvus šuo, reikalaujantis ne tik fizinio, bet ir protinio darbo, o kai kuriems šios šunų veislės atstovams nėra svetimas ir teritorijos saugojimo instinktas. Šie šunys jaučia stiprų ryšį su šeimininku, todėl bendravimas su žmogumi, vedlio artumo pajutimas jam ypatingai svarbus.
Viskas, ką šie augintiniai daro kartu su šeimininku, jam kelia be galo didžiulį malonumą ir entuziazmą, belieka visa tai nukreipti tinkama linkme. Tai stiprų ganymo instinktą turintys gyvūnai, kurie mėgaujasi dirbdami kartu su šeimininku, todėl treniruojant australų aviganį labai svarbu kantrybė, geras nusiteikimas, motyvacija ir aiškios taisyklės.
Australų aviganis tinka tik aktyviems žmonėms, savo energija jis stebina net ir daug mačiusius – ne veltui „australo“ venomis teka ir borderkolio kraujas. Taigi šeimininkas visada turi būti pasirengęs suteikti šuniui veiklos – tiek fizinės, tiek protinės – čia puikiai tinka populiari frazė: „Pavargęs „australas“ – laimingas „australas“.
