Pasaulinės gyvūnų globos dienos proga čia šurmuliuos gyvūnų augintojų bendruomenė – Lietuvos kinologų draugija vėl organizuoja tradicinę gyvūnų mylėtojų šventę. Apie lėkščiasvydžio čempionatą, kuris vyks aikštėje šalia Vingio parko estrados, kalbamės su trenere Indre Pašakinskaite.
Paprašyta pateikti paprasčiausią šio sporto apibrėžimą, Indrė nusišypso: „Tinginių sportas! Šeimininkui tereikia mėtyti lėkštę – likusį darbą nudirba šuo. O jei rimtai, svarbu ne tik šuns gebėjimai greitai bėgti, aukštai šokti ir tinkamai pagauti lėkštę, bet ir vedlio pasirengimas, mokėjimas mesti lėkštę. Visai „nesunku“: dešimt tūkstančių metimų ir išmoksite mesti šuniui lėkštę!“
– Esi šunų lėkščiasvydžio trenerė, varžybų dalyvė ir turbūt daug žinai apie šį šunų sportą?
– Lietuvoje vis populiaresnės tampa aktyvios šunų veislės, todėl šeimininkai ieško šunų fizinės bei protinės iškrovos būdų, tam labai padeda šunų sportas. Lėkščiasvydis mūsų šalyje gana nauja šunų sporto šaka, kurios pradininkas – "CRAZYfoxes" klubo įkūrėjas Romualdas Urnežas. Jau turime ir lėkščiasvydžio varžybų teisėją Marių Mincę, kuris išlaikė teisėjo egzaminą ir gavo licenciją praėjusį rugpjūtį Italijoje vykusiame Europos lėkščiasvydžio čempionate, kur dalyvavo varžybose ir atstovavo Lietuvai su savo borderkoliu. Tobulėti, organizuoti čempionatus ir įvairias varžybas mums padeda latvis Girts Eldmanis, minėtame čempionate Open klasėje jis užėmė antrąją vietą.
– Kiek šunų varžysis čempionate Vingio parke? Ar tu irgi dalyvausi?
– Čempionate dalyvaus 30 šunų, labai džiaugiamės, kad šis sportas vis labiau mėgstamas. Aš startuosiu su borderkolių kalyte Uma. Kiti du mano augintiniai Rumis ir Ūla bus palaikymo komandoje.
– Palaikymo komandoje – šunys. Skamba gerai. Kas jie?
– Šunų pasaulyje sukuosi daugiau kaip devynerius metus, natūralu, jog turiu ne vieną šunį. Į kinologiją mane atvedė Labradoro retriverė Ūla, jai jau devyneri, bet vis dar dalyvauja treniruotėse, kartais net varžosi agility (šunų vikrumo varžybos – red.) varžybose, veteranų klasėje. Australų aviganis Rumis, taip pat devynerių, agility varžybų fanas. Rumis nuo gimimo yra kurčias, tačiau niekas nepasakytų to iš šono. Jis viską supranta, netgi pamoko mus. Penkerių metų borderkolis Uma kremta ir paklusnumo, ir agility, ir lėkščiasvydį, ir avių ganymo mokslus.
– Nuo šio rudens tapai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektore. Dėstysi kinologiją. Ar užteks laiko sportuoti, dresuoti šunis?
– Šunų dresūra yra neatsiejama nuo mokslo, įvairių mokslinių tyrimų, stebėjimų. Šios veiklos nesikerta, papildo viena kitą. Pagrindinė mano veikla – darbas su šunimis ir jų šeimininkais CRAZYfoxes šunų sporto klube, taip pat būtinai turiu rasti laiko savo šunims, kokybiškoms jų treniruotėms, seminarams pas specialistus iš užsienio. Universitete dėstyti itin įdomu man pačiai. Jei veiklos pradės kirstis, šunys dėl to tikrai nenukentės.
– Kaip atrodo šunų treniruočių grafikas?
– Mano šunų treniruočių grafikas kaip tikrų atletų. Per savaitę porą kartų agility, kartą – frisbee arba obedience, kelios fitneso treniruotės, bent keli ilgi pasivaikščiojimai. Be to, dukart per mėnesį apsilankymai pas fizioterapeutę. Planus koreguoju atsižvelgdama į šunų ir savo savijautą. Geras duetas sportuojant su šunimi reiškia, kad ir pats šeimininkas turi būti puikios fizinės būklės.
– Apsilankymai su šunimi pas fizioterapeutę… Ar Lietuvoje yra tokių gyvūnų sveikatos specialistų?
– Visada sakiau ir mokiniams nuolat kartoju: svarbiausia – šunų sveikata ir gerovė! Sporto šakos, kuriomis užsiimame, nėra paprastas pasivaikščiojimas, todėl šunų paruošimas ir tinkama priežiūra itin svarbu. Gerai, kad "CRAZYfoxes GYM" trenerė Asta Ambrazevičienė nuolat tobulėja įvairiuose mokymuose ir visas įmanomas žinias apie šunų sveikatą perteikia mums. Lietuvoje nėra nei vieno šunų fizioterapeuto, todėl Asta dukart per mėnesį kviečia patyrusią specialistę iš Lenkijos Zuzanną Ladą, kuri įvertina šunų fizinę būklę, tikrina raumenis, sąnarius, atlieka manualinę terapiją, skiria reikalingus atlikti pratimus.
– Ką pasakytum skeptikams, įžvelgiantiems lėkščiasvydžio ar kitose šunų sporto rūšyse šuniukų „išnaudojimą“?
– Nei viename šunų sporte šunys neverčiami atlikti kažką, kas svetima jų prigimčiai. Jei šuo nenori nešti lėkštės, ja nesidomi – nepriversi to daryti. Mūsų augintiniai „išprotėję“ dėl lėkščių, nes turi labai stiprų grobio gaudymo instinktą. Jeigu šunys atsakingai ir teisingai ruošiami, šis sportas jiems tampa smagiausiu užsiėmimu, o lėkštė – mylimiausiu žaislu. Lėkščiasvydžiu nepatartina užsiimti nesulaukusiems vienerių metų šunims. Kol šuo auga, treniruotis turi šeimininkai. Šuniui suaugus, prieš treniruotes atliekamas keliolikos minučių apšilimas, treniruotė turi trukti vos kelias minutes, po jos šuo turi atvėsti. Šunys, kuriems lėkštė yra didelis laimikis, neparodys nuovargio ir neš ją tol, kol šeimininkas mėtys, todėl treniruojantis būtina elgtis atsakingai. Kartais žmonės mano, kad šunų sportai yra šeimininkų ambicijos ir neįgyvendintos svajonės. Tačiau jei vizga šuns uodega, jis šypsosi, nenustygsta vietoje, pamatęs savo treniruočių įrangą, kraunamą į kuprinę, tam šuniui pasisekė – jo šeimininkas turi svajonę. Ir ta svajonė – judviejų duetas.
Pasaulinės gyvūnų globos dienos šventė – spalio 5 d. Vilniaus Vingio parke nuo 12 iki 15 val. Šventės globėjas – Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Šventės metu vyks lėkščiasvydžio čempionatas, sportinio šunų paklusnumo varžybos, konkursai šunims ir šeimininkams, dresūros mokyklų, tarnybinių šunų ir kt. pasirodymai. Dalyvaus gyvūnų globos organizacijų, šunų mylėtojų klubų, veislynų, šunų priežiūros atstovai.
