Istorija
Ši veislė – tai mūsų laikais atkurtas senojo stiliaus karaliaus Karolio spanielis, kurį laikyti XVII a. pabaigoje, valdant karaliui Karoliui II, buvo tiesiog mados reikalas. Šuns veislė išvesta XX a. trečiajame dešimtmetyje. 1926 metais buvo įkurtas Kavalierių klubas, parašytas pirmasis standartas. Vėliau Anglijos kinologų klubas šiuos šunis pripažino kavalierių tipo karaliaus Karolio spanieliais. Amerikiečių entuziastas Roswellas Eldridge’as nusivylė sužinojęs, jog tradicinė ilgasnukė šios veislės atmaina išnyko Viktorijos epochoje, pasiūlė už tai apdovanojimą. Galų gale pradėta rodyti tiek ilgasnukius, tiek trumpasnukius veislės atstovus. Ir pagaliau 1945 m. veislės buvo atskirtos.
Charakteris
Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis kantrus, žaismingas ir labai mylintis šuo. Yra drąsus ir mėgstantis aktyviai žaisti su vaikais ar kitais žmonėmis. Smalsūs ir gyvybingi, tačiau tuo pačiu ir labai meilūs. Mėgsta ramiai gulinėti, prisiglausti ar miegoti šalia žmogaus. Galima pastebėti išlikusius medžiotojo instinktus, todėl gali bandyti pasivyti smulkius gyvūnus parke arba transporto priemones gatvėje. Netinka sargybai, nes visus nepažįstamuosiuos laiko savo draugais.
Išvaizda
Svoris – apie 5 – 8 kg. Ūgis – apie 30 cm.
Vienas puošniausių spanielių išvaizdos išskirtinumų – jų ilgos ausys. Gana plaukuotos ausys aukštai viršugalvyje, kai šuo budrus, jos šiek tiek pakrypsta į priekį. Palyginti ilgas ir grakštus kaklas, pereinantis į gilią krūtinę. Tiesios kojos pariestos po kūnu, letenos nėra didelės, su minkštomis pagalvėlėmis.
Kailis švelnus, vidutinio ilgio. Spanielių plaukai nėra kerpami, nes tai yra svarbus šios veislės bruožas. Nors pagal standartą, jie turi būti tiesūs, yra leidžiamos nežymios bangelės.
Priežiūra
Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielių kailio priežiūra nėra labai sudėtinga. Svarbu nepamiršti jų šilkinį kailiuką pašukuoti ir išvalyti. Taip pat reguliariai šukuokite, valykite ir tikrinkite jų ilgas ausis. Dar vienas pliusas, kad šiems šunims nereikia daug ir dažnai vaikščioti. Jiems pakanka kasdien ramiai paklaidžioti po parką, kad jaustųsi laimingi. Nelabai mėgsta bėgioti, mieliau lengvai risnoja šalia. Šios veislės keturkojai yra labiau linkę į nutukimą. Rekomenduojama neduoti maisto kaip atlygio ir neperšerti.
Veislės ypatumai ir sveikata
Puikiai tinka šeimoms su mažais vaikais, gerai sutaria su visais gyvūnais
Nesudėtinga kailio priežiūra, svarbiausia nepamiršti iššukuoti ausis
Gali būti ėdrus, stebėkite, kad nepriaugtų svorio
Labai draugiškas ir mielas, pilnai atsidavęs savo šeimininkui ir kitiems šeimos nariams
Netinka kaip sarginis šuo, visus laiko savo draugais
Paveldimos širdies problemos, kelio girnelės išnirimas, kai kurie šunys kenčia nuo neįprasto neurologinio sindromo – atrodo, kad šuo gaudo muses burnoje
