Tie, kurie netiki lemtimi, po šios istorijos savo nuostata gali suabejoti. Jungtinių Valstijų Petalumos mieste Kalifornijoje gyvenančios poros keliai susipynė pažinčių programėlėje „Tinder“.
Amerikiečiai Cathleen Cavin ir Brianas Herrera nuotraukose iš pirmo žvilgsnio vienas kitam patiko. Netrukus paaiškėjo, kad tarp jų kur kas daugiau bendro, nei troškimas susirasti porą.
Brianas buvo našlys ir vienas augino devynerių metų dukrą, tačiau jau buvo pasiruošęs baigti gedulą. Tuo metu Cathleen irgi mėgino vėl atgauti tikėjimą meile po sunkių skyrybų su aštuonmetės dukters tėvu.
Cathleen ir Brianas lankėsi tose pačiose vietose, klausėsi muzikos tuose pačiuose koncertuose, bet iki tol nebuvo susitikę.
Maža to, jų gimimo dieną skiria tik du mėnesiai. Jie buvo gyvenę tuose pačiuose Ferfakso ir San Rafaelio miestuose, o pastaruoju metu įsikūrė Petalumoje. Abu augino katinus, kuriuos tais pačiais metais buvo pasiėmę iš prieglaudos.
Kelis mėnesius amerikiečiai susirašinėjo žinutėmis ir kalbėjosi telefonu, tačiau naujasis pašnekovas moters netraukė taip, kad ji norėtų su juo susitikti.
„Eiti į pasimatymą nenorėjau. Tik palaikiau pokalbį ir jau ketinau gražiai susirašinėjimą užbaigti“, – prisipažino Cathleen.
Galiausiai beveik po metų Brianas įkalbėjo Cathleen nueiti pavakarieniauti į vieną Petalumos miesto kavinių.
Juodu jau per pirmąjį pasimatymą pasijuto tokie artimi, kad po vakarienės dar ne vieną valandą prakalbėjo niekaip negalėdami išsiskirti. Brianas pasiūlė užsukti į jo namus ir vakarą pratęsti.
Kai tik ten atvyko, Cathleen pamatė už kampo tupintį rausvai rusvų ir baltų dryžių katiną. Ji galėjo prisiekti, kad tai yra jos augintinis.
„Pasakiau jam: tai mano katė. O jis: ne, mano. Turbūt tą akimirką pamanė, kad esu viena kuoktelėjusių kačių mylėtojų. Bet aš neatlyžau – pakviečiau jį į savo namus ir pačiam tuo įsitikinti“, – pasakojo moteris.
Kitą dieną Brianas su dukra taip ir padarė. Nuvykęs į Cathleen namus negalėjo patikėti jos katino panašumu į jo augintinį.
Jie palygino dokumentus, kuriuos gavo, kai pasiėmė katinus iš prieglaudos, ir paaiškėjo, kad Ozis ir Bateris yra iš tos pačios vados.
Kai Cathleen su dukra priglaudė Ozį, jos labai norėjo pasiimti namo kartu ir jo brolį, bet tam prieštaravo buto, kurį nuomojosi, savininkas. Tad jos turėjo išsirinkti tik vieną katiną ir su liūdesiu palikti kitą prieglaudoje.
„Verkėme išeidamos iš ten. Buvo labai gaila, kad negalėjome pasiimti abiejų katinų. Jie atrodė identiški“, – prisiminė moteris.
Pirmas dvi savaites augintinis naujuose savo namuose kniaukė tarsi verkdamas.
„Mano dukra kaskart nusimindavo, kai išgirsdavo tą kniaukimą. Man dėl to skaudėjo širdį ir aš kvailai prisižadėjau, jog suvesiu katiną su broliu. Tai kartojau nuolat, nors pačiai atrodė neįtikėtina“, – pasakojo Cathleen.
Tačiau kai moteris paskambino į gyvūnų prieglaudą, Ozio brolis Bateris prieš keturias dienas jau buvo apgyvendintas pas naujus šeimininkus.
Kaip paaiškėjo, tai buvo Brianas su dukra. Liūdesys baigėsi. Iš pirmo žvilgsnio vienas kitam įstrigę Cathleen su Brianu ėmė susitikinėti, o galiausiai nusprendė suvesti ir savo augintinius. Tai įvyko per Valentino dieną.
Po pustrečių metų vienos vados katinai vėl susitiko ir, pasak šeimininkų, iškart vienas kitą atpažino.
„Tai buvo mieliausia akimirka. Mes su Brianu jau buvome praradę tikėjimą meile, tačiau vėl ją pajutome. Maža to, sutikome sielos draugą. O ši istorija su katinais tik patvirtino – taip buvo lemta“, – įsitikinusi Cathleen.
Parengė Darija JANKAUSKAITĖ
