Išvydę prie namo vartelių stabtelėjusį jais pasigrožėti praeivį Songailų augintiniai, japonų akita Lokis ir haskis Vilkas dažniausia pribėga artyn meiliai pasisveikinti.
„Jie pas mus visiški geruoliai, jei kurjeriui, ar kam nors kitam reikia ateiti pas mus į namus drąsiai atidaro vartelius ir žengia į vidų“, – pasakojo G.Songailė.
Dūksta iki nukritimo
Idėja įsigyti pirmą šunį haskį Vilką prieš ketverius metus kilo Dariui. „Haskis namuose jo numylėtinis, o maniškis Lokis, kuriam dar tik metukai “, – sakė Gintarė.
Kai buvo bendrai nuspręsta įsigyti seniai svajotą japonų akita teko tartis su specialistais ar jie sutars tarpusavyje. Lūkesčiai pasiteisino. Haskis ir akita nuo pirmos dienos tapo gerais draugais, nereikalauja itin didelio dėmesio užsiėmimams, o išleisti laukant dūksta iki nukritimo.
Songailų augintiniai be galo prisirišę prie šeimoje augančių trijų vaikų. Kai gimė dvynukai savotiška jų aukle buvo haskis, o atsiradus šeimoje akitai mažiausiam Songailų atžalai buvo tik 5 mėnesiai.
Dresūra užsiima Darius
„Kai mažylis pradėjo vaikščioti Lokis buvo jam kaip gyva vaikštynė“, – prisiminė G.Songailė.
Gintarės numylėtinis japonų akita be galo prieraišus ir protingas šuo. Kai trenerio šeima su augintinais išeina pasivaikščioti po Ąžuolyną šis visada laksto greta be pavadėlio.
„Jų auklėjimu ir dresūra užsiima Darius, ir turiu pasakyti tai jam labai geria sekasi“, – teigė Gintarė.
Jos numylėtinis Lokis nesunkiai pasiduoda dresūrai, daug lengviau nei Vilkas.
Kadangi haskiai reikalauja daug judesio Darius rytais su juo išsiruošia pabėgioti po Ąžuolyną.
Mėgsta bėgioti ir akita, tačiau daug trumpesnes distancijas.
