Vilniečių Juškių šeima gyvena šalia miesto, arčiau gamtos, kartu su keturiais vaikais (mažiausiai dukrai devyni mėnesiai, vyriausiai 12 metų), kate ir mažąja olandų spaniele Milly. Rugpjūčio pabaigoje Kijeve vykusiame Europos šunų čempionate Milly laimėjo Europos nugalėtojos titulą. Pokalbis su Milly šeimininku Jonu Juškiu.
– Šunų veislių – šimtai, o jūs išsirinkote mažąją olandų spanielę? Kodėl?
– Rinkomės tinkamą šeimai, draugišką kitiems gyvūnams, protingą ir sportišką šunį. Svarbus buvo šuns dydis, kad būtų nei per mažas, nei per didelis, ir charakteris, kad vaikai galėtų saugiai žaisti, bendrauti. Šuniuką atsivežėme iš Talino. Kai pirmą kartą važiavome apžiūrėti vados, pirmąsyk gyvai pamatėme mums egzotišką šunų veislę – mažuosius olandų spanielius (orig. Kooikerhondje, angl. Kooikers). Duktė jau tada išsirinko labiausiai prie jos besiglaudusį mėnesio amžiaus šuniuką, kurį pavadino Milly (dokumentuose kalytės vardas – Ofelia).
– Turėjote šunų auginimo patirties?
– Taip, turėjome auksaspalvį retriverį. Galvojome, kad geresnių šunų už retriverius nebūna, bet dabar turime idealų šeimos draugą, su kuria galime linksmai leisti laisvalaikį, leistis į keliones ir tuo pačiu ramiai ilsėtis namuose. Tikrai galime pasakyti, kad tai idealus šeimos šuo.
– Mažieji olandų spanieliai: kokia šios šunų veislės paskirtis, būdinga elgsena?
– Jie išveisti Olandijoje. Legendos byloja, kad šios veislės šuo išgelbėjo Nyderlandų įkūrėją Viljamą Oranietį nuo ispanų. Daug XVI-XVIII a. dailininkų, tarp jų ir Rembrantas, tapė šios veislės šunis savo paveiksluose.
Veislės paskirtis – įvilioti laukines antis į spąstus. Yra filmukų, kuriuose antys kanalu plaukia paskui baltą purią šuns uodegą ir įplaukia į ilgą, dengtą atsišakojimą, kur šeimininkui belieka užverti vartus. Sutikite, tai išties retas laukinių paukščių medžiojimo, žiedavimo ar prijaukinimo būdas – juk nenukrenta nė viena paukštelio plunksna! Toks Kooikerhondje darbas per daugelį amžių lėmė stabilų, neag ios šunų veislės bruožas – auskariukai. Ne, ne auksiniai, bet ilgos juodos gražios sruogos, kurios suteikia nepakartojamą išvaizdą ir šiaip labai švelniam, žvilgančiam kailiui.
– Ar tai populiarūs, o gal – tampantys „madingi“ šunys?
– Jie protingi, ramaus būdo, paklusnūs, linksmi, draugiški, budrūs, gero charakterio, „orientuoti“ į šeimininką – jaučia nuotaikos pasikeitimus, mėgsta prisiglausti. Lengvai prisitaiko prie įvairių situacijų, todėl su ja lengva keliauti, be reikalo netriukšmauja. Tai universalus šuo – gali ir kaime dūkti, ir svetainėje mėgsta pagulėti, aristokratiškai sukryžiavusi priekines letenėles. Su kiekvienu šeimos nariu Milly bendrauja savaip, net su kate sugalvojo pažaisti, tampydama virvutę su pririšta „pele”, kurią katė gainiojo.
Manome, kad veislė populiarės, nes šiuo metu vis daugiau žmonių renkasi tokius protingus ir sportiškus kompanionus, kaip australų aviganiai ar borderkoliai. Kooikerhondje – viena tokių veislių, tik subtilesnė. Milly giminės Estijoje jau turi terapinio šuns diplomą ir aktyviai dalyvauja kaniterapijoje.
Kol kas Lietuvoje mūsų augintinė yra vienintelė. Be Olandijos, ši šunų veislė populiari Skandinavijoje, Vokietijoje, po truputį plinta Europoje bei JAV.
– Rugpjūčio mėnesį Kijeve vykęs Europos šunų čempionatas – didžiausia jūsų augintinės paroda?
– Su Milly dažnai vykstame į šunų parodas, jai tai patinka. Parodose pradėjome dalyvauti, kai augintinė buvo dar tik šuniukas, o šiais metais jau džiaugėmės Europos nugalėtojos titulu. Milly dar labai jauna, jai nėra nė dvejų metų. Ateityje su ja gal išbandysime jėgas šunų vikrumo varžybose (agility).
– Ką žmonės sako apie Milly?
Ji visiems patinka! Sulaukiame nemažai klausimų dėl šuns veislės. Daug kas domisi šuniukais. O mums Milly – dar vienas mūsų didelės šeimos narys, kuriuo džiaugiasi keturi vaikai, mes ir mūsų katė Uksa.
