Gyvūnus laimino Šventojo Sosto atstovas Lietuvoje apaštališkasis
nuncijus Pedro Lopezas Quintana, kuris Šv.Jurgio kankinio bažnyčioje
aukojo Šv.Mišias už gyvūnus. Kai kurie keturkojų šeimininkai su augintiniais
pasirodė ir bažnyčioje.
Po Šv.Mišių vyko gyvūnų ir jų šeimininkų eitynės aplink Kauno pilį. Vėliau
dvasininkas palaimino visus šventėje buvusius kauniečių augintinius.
Apaštališkojo nuncijaus teigimu, šv.Pranciškaus, gyvūnų globėjo, diena
yra itin svarbi mūsų gyvenime. Jis džiaugėsi, kad tiek daug
kauniečių augina, rūpinasi gyvūnais linki jiems laimingo
gyvenimo.
Biblijoje rašoma, kad dievas sukūrė visus gyvūnus, žemės išteklius, o
žmogus turi juos saugoti, globoti ir rūpintis. Ši diena puiki proga tai
prisiminti ir susimąstyti.
Kalbinti šventės dalyviai neslėpė, jog į renginį atėjo dėl to, kad
labai myli savo augintinius, nori, kad jie nesirgtų, ilgai gyventų, būtų linksmi ir laimingi.
„Penkerių metų baltųjų škotų terjerą Bartą laiminti atvedame jau trečiąkart. Jis
– lyg mūsų šeimos narys, todėl trokštame, kad jis būtų sveikas ir
gyvybingas“, – kalbėjo kauniečiai Rugilė ir Simonas.
Mišrūną Laiką atsivedęs kaunietis Rimvydas vylėsi, kad 12 metų jo
augintinis po palaiminimo išgis.
„Šunį kamuoja sąnarių ligos. Galbūt gavęs palaiminimą jis taps sveikesnis“, – sakė šeimininkas.
Šeško Vudžio šeimininkė Inga atvirai sakė, jog augintinį atsinešė
norėdama, kad jis ilgai gyventų ir būtų toks linksmas, kaip iki šiol.
Ketvirtus metus organizuojamo renginio sumanytoja, „Kauno senamiesčio
draugijos“ vadovė Aistė Grybauskienė sakė, kad renginys tapo tradicine
miesto švente visai šeimai, tačiau nepraranda ir sakralumo.
„Nepaisant renginių įvairovės, Šv.Mišios ir gyvūnų palaiminimas išliko
pagrindiniu akcentu“, – kalbėjo A.Grybauskienė.
Šv.Pranciškaus, gyvūnų globėjo, dienai skirtas renginys pirmą kartą
surengtas 2013 metais. Tuomet aktyviai miesto gyvenimą budinanti Kauno
senamiesčio bendruomenė sulaukė kunigo Pauliaus Sauliaus Bytauto vizito.
Iniciatyviems kauniečiams tąkart kunigas priminė legendą apie
šv.Pranciškų, kuris suprato gyvūnų kalbą, bendravo su jais ir globojo.
Taip pat pasidalino noru Lietuvoje suburti žmones, mylinčius ir
globojančius gyvūnus, kaip kad tai daroma visame katalikiškame
pasaulyje.
„Kaimyninėje Lenkijoje gyvūnų globos diena yra ypač mėgstama visos
šeimos šventė. Minios maldininkų su gyvūnais renkasi drauge, juos
laimina vyskupai, vėliau vyksta šventė, kur bendraujama, dalinamasi
patirtimi. Pas mus tuo metu nieko nevyko“, – prisiminė A.Grybauskienė.
Renginio metu laiminami buvo ne tik pavienių kauniečių augintiniai.
Jame buvo galima išvysti veterinarijos klinikų, veislynų atstovus,
pasienio ir policijos kinologus, Lietuvos zoologijos sodo atstovus ir
kitas organizacijas, kurių veikla susijusi su gyvūnais.
Be tradicinių klubų ir kilmingų veislynų pristatymų, pirmą kartą
renginio teritorijoje buvo sukurta kaimo zona su avimis, ožkomis,
vištomis ir kitais gyvūnais, kuriuos galima pamatyti tik kaime pas
močiutes.
Šventės metu gyvūnų augintojai galėjo konsultuotis su veterinarijos
gydytojais ir kitais specialistais dėl įvairių ligų, alergijų, skiepų,
tinkamos mitybos, veisimo ar kitais klausimais.
Taip pat vyko įvairių tarnybų pareigūnų ir šunų pasirodymai.
