Braunis ypatingas ne tiktai dėl savo įspūdingo kailio, ypač apykaklės, primenančios liūto karčius.
Jis išskirtinis ir tuo, kad jo dešinė priekinė letenėlė turi vos du pirštus ir dėl to primena žnyples.
J.Strumilaitė jau ne vienus metus svajojo apie katiną, ypač persų veislės.
„Po vienos kelionės į Izraelį tiesiog įsimylėjau savo bičiulio katiną, kuris buvo persų veislės. Grįžusi į Čikagą buvau tvirtai nusprendusi tokį įsigyti“, – pasakojo mergina.
Iš pradžių Justina ketino tokį gyvūnėlį paimti iš veislinių kačių prieglaudos, bet netikėtai pamatė skelbimą apie parduodamus persų veislės katinėlius.
Jų kaina buvo labai įvairi – nuo tos, kurią įprasta mokėti už veislinius katinus, iki neįtikėtinai mažos.
„Negalėjau patikėti, kad persų veislės katinėlis gali tik tiek kainuoti. Pasidarė labai įdomu, kodėl kaina taip skiriasi nuo įprastos.
Taigi su drauge sėdome į mašiną ir nuvažiavome į katinus veisiančių ukrainiečių namus, kurie gyveno maždaug valanda kelio automobiliu nuo Čikagos.
Kai nuvykome, buvo likę tik du katinėliai. Vienas jų – nuostabaus grožio.
Juos pardavinėję žmonės papasakojo, kad tą kačiuką atiduoda beveik pusvelčiui todėl, kad jis turi defektą – tiktai du pirštukus ant vienos kojytės“, – prisiminė Justina.
Veisėjai pasakojo, kad Braunis pasaulį išvydo paskutinis. Buvo labai mažas ir silpnas, vienos kojos pirštukai buvo neišsivystę. Be to, porą savaičių neėdė.
Katinus veisę žmonės manė, kad jis nugaiš, bet po poros savaičių katinėlis atkuto – ėmė ropštis per brolius ir seseris link mamos, o galiausiai sutvirtėjo ir pasidarė pats guviausias iš visų penkių kačiukų.
Katinėlio įsigeidusiai Justinai buvo nė motais, kad viena jo letena – tik su dviem pirštukais. Ji nusprendė įsigyti augintinį.
Juolab kad kaina buvo tokia pati, kokią būtų paaukojusi prieglaudai, jeigu imtų gyvūnėlį iš ten.
Taigi katinėlis buvo įdėtas į batų dėžutę ir atiduotas naujajai šeimininkei.
Veždamasi savo augintinį namo Justina balsu svarstė, kaip jį galėtų pavadinti.
Visą laiką besižavėjusi senovės Egipto mitologija ir Rytų kultūra ji ketino katinui duoti kokį nors įmantresnį, galbūt egiptietišką vardą, bet niekaip nepavyko tokio sugalvoti.
„Važiavau ir svarsčiau: „Tu toks rudas, kaip koks šokoladas. Tikras Braunis.“ Kai taip pasakiau, jis sukluso ir atsisuko.
Kadangi pats atsišaukė į tokį vardą, pamaniau, kad gal tai – lemtis, ir nutariau jį pavadinti Brauniu, angliškai – Brownie“, – juokėsi tai prisiminusi pašnekovė.
Braunis ir dabar puikiai žino savo vardą ir šaukiamas visada atbėga pas šeimininkę. Jai atrodo, kad katinėlis apskritai yra šuniško būdo, mėgstantis būti tarp žmonių.
Kadangi jo šeimininkė ir kartu būstą besinuomojanti mergina dirba namuose, katinas įprato nebūti vienas. Jeigu būna paliktas namuose vos 8 valandoms, vėliau šeimininkei visaip demonstruoja, kaip jos pasiilgo.
Maža to, Braunis puikiausiai sutaria ir su kaimynystėje gyvenančiu šunimi, tarsi paneigdamas visus mitus, kad katės ir šunys yra amžini priešai.
Iš pradžių, kol kačiukas buvo mažytis, šeimininkė jį visur nešiodavosi kartu.
Pasiimdavo net ir į restoranus, kur jis ramiausiai miegodavo prisiglaudęs prie Justinos, kol ji vakarieniaudavo.
Tuo metu gyvūnėlis tilpdavo net į kavos puoduką. Bet jis staiga užaugo ir tapo milžinišku katinu. Dabar į tą patį puoduką telpa nebent jo letena.
„Viskas pasikeitė man mėnesiui išvykus iš namų. Išvažiavau gruodžio 7-ąją, o grįžau sausio 11 dieną.
Kai pamačiau Braunį, jo neatpažinau. Atrodė, tarsi draugė būtų pakeitusi katiną kitu. Jis buvo užsiauginęs ilgą kailį, o jo apykaklė pasidarė milžiniška, kaip kokio caro!
Maniau, kad Braunis jau nustojo augti, bet, pasirodo, klydau“, – sakė katino šeimininkė.
Ir nors Braunis dabar atrodo kaip tikras milžinas, J.Strumilaitė patikino, kad jos katinas tikrai nėra per storas.
Išpraustas jis būna visai lieknutis, tačiau dėl pasišiaušusio kailio atrodo dvigubai didesnis.
Kadangi Braunio kailis ilgas, katinas mėgsta miegoti tik ant vėsių paviršių.
Ankstesniame Justinos bute jis buvo įsigudrinęs miegoti ant akmeninių dušo kabinos grindų.
Miegodamas katinas dėl plokščio snukelio dažniausiai knarkia. Kai miegodavo dušo kabinoje, juokingas jo knarkesys, atsimušęs į stiklines sieneles, aidėdavo po visus namus.
Nuo karščio Braunis ginasi ir gaiviais vaisiais.
Be sauso ėdesio, jis mielai pasivaišina ir arbūzais, melionais bei braškėmis.
Pasidomėjus, ar neišsivysčiusi letenėlė katinui netrukdo gyventi, J.Strumilaitė patikino, kad tikrai ne.
Tai tikrai netrukdo žaisti su ausų krapštukais, kurie jam mielesni už bet kurį kitą žaislą.
Skubėdamas dėl neįprastos letenos katinas šiek tiek šlūbčioja, o šeimininkė visada girdi, kai jos milžinas išdidžiai žingsniuoja po namus.
Bet daugiau nepatogumų nekyla.
