Nors šis gyvis ir mėgina žnybti į vyro ranką, Adrianas tikina, kad botaginiai vorai nėra pavojingi ir žmonės jokios grėsmės nekelia. Jis nėra nei nuodingas, nei gali įgelti. Vienintelis pavojus – jo išvaizda, mat tokį išvydus galima ne juokais išsigąsti.
Tiesa, jo botagus primenančios priekinės kojos turi aštrias ataugėles, kuriomis gali palikti mažyčius įdūrimus odoje. Tačiau šie gyviai puola tik tada, jei jaučia rimtą pavojų.
Botaginiai vorai kartais vadinami ir beuodegiais botaginiais skorpionais. Jie užauga nuo 5 iki 60 centimetrų. Turi aštuonias akis. Žiužiakojai aptinkami tropinio ir subtropinio klimato zonose visame pasaulyje. Žinomos 136 rūšys.
Žiužiakojų kojos plonos, labai ilgos (ypač priekinės), išauga net iki 25 cm. Priekinė kojų pora – tai jutiminiai organai, tuo tarpu likusios poros yra skirtos vaikščiojimui. Nors žiužiakojai yra panašūs į vorus, jie nepina voratinklinių, neturi nuodų liaukų.
Šie plėšrūnai aktyviausi naktį. Auką sugauna priekinėse kojose esančiais čiuopikliais. Minta vabzdžiais, įskaitant termitus.
Žiužiakojai mėgsta drėgmę ir tamsą. Aptinkami po miško paklote, medžio žieve ar akmenų plyšiuose.
