Keturkojus į Vyriausybę atsivedė nevyriausybinių gyvūnų globos organizacijų ir šunų klubų atstovai, kurie vylėsi, kad šunys padės atkreipti didesnį dėmesį į gyvūnų apsaugos problemas Lietuvoje.
Išvydęs būrį Vyriausybės kiemelyje jo laukusių keturkojų A.Butkevičius nepaprastai apsidžiaugė tokiais svečiais. Jis prisiminė, kaip pats kažkada laikė dobermaną, o vaikystėje, parsinešęs į namus mažą šunytį, nuo mamos jį slėpė skudurų krūvoje, kol šis išsidavė gailiu cypimu naktį.
Tačiau svarbiausias susitikimo tikslas buvo ne nostalgiški prisiminimai. Gyvūnų globėjai siekė atkreipti dėmesį į tai, kad gyvūnai yra jausmus turinčios būtybės, bet Lietuvoje trūksta politinės valios apsaugoti gyvūnus nuo žiauraus elgesio su jais, kurti šioje srityje būtiną infrastruktūrą, kad būtų įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme paskirtoms institucijoms numatytos kompetencijos.
Šiuo metu šios srities problemas daugiausia sprendžia nevyriausybinis sektorius. Tačiau pavienės nevyriausybinių organizacijų pajėgos negali užtikrinti tinkamos gyvūnų ir visuomenės apsaugos. Tam yra būtinas stiprus valstybinių institucijų palaikymas.
Į susitikimą su premjeru kalytę vardu Stefanija atsivedusi Nevyriausybinės Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė, pasakojo, kad viena iš svarbiausių problemų Lietuvoje šiuo metu yra privalomo ženklinimo nebuvimas.
Dėl to daug gyvūnų, pasimetusių nuo šeimininkų, atsiduria prieglaudose. Be to, paženklinus gyvūnus sumažėtų žmonių noras laikyti juos tik pramogai, o nusibodus išmesti į gatvę.
Ir nors premjeras spėjo, kad žmonės nenorėtų privalomo ženklinimo, nes tai brangiai kainuotų, B.Kymantaitė patikino, kad tai nėra taip ir brangu. Esą nors kai kurie veterinarai už ženklinimą ima nemažus pinigus, vis dėlto prieglaudose gyvūnai paženklinami ne taip ir brangiai – vos už du eurus.
Gyvūnų globėjai patikino: privalomas ženklinimas tikrai atsipirktų. Prieglaudose sumažėtų gyvūnų, o policija lengvai rastų tuos, kurie gyvūnus skriaudžia ar net nugalabija.
Tokių atvejų, deja, Lietuvoje pasitaikė ne kartą ir už žiaurų elgesį su gyvūnais buvo iškelta net baudžiamųjų bylų. Pastarąjį kartą buvo nubaustas asmuo, kuris šunį pririšo grandine prie automobilio ir tampė tol, kol vargšas gyvūnas neištvėręs nukrito, o po to, nuo sužalojimų, patirtų jį velkant keliu, nugaišo.
To neturėtų būti. Todėl jau dabar svarstoma galimybė sukurti sistemą, kuri leistų apie žiaurų elgesį su gyvūnais pranešti paskambinus Bendrosios pagalbos centro telefonu.
Žinomas televizijos laidų vedėjas Mindaugas Sėjūnas, į susitikimą su premjeru atsivedęs savo dobermaną, iškėlė ir kitą problemą, kurią būtina kuo skubiau spręsti. Tai – nelegalūs dresiruotojai, kurie dresiruoja vadinamųjų agresyvių veislių šunis, ruošdami juos agresyviems veiksmams.
Gyvūnus jie tiesiogine ta žodžio prasme kankina, mušdami, naudodami elektrošoką, smaugdami ir naudodami kitas neleistinas priemones, už kurias, pasak M.Sėjūno, už tai reikėtų kelti baudžiamąsias bylas.
Dar viena aktuali problema – šunų pliažo nebuvimas. Kol kas Lietuvoje, skirtingai nei kitose šalyse, trūksta paplūdimių, į kuriuos būtų galima atsivesti ir šunis. Tad žmonės šunis į pliažus vedasi nelegaliai.
Šią vasarą gelbėtojai buvo įpareigoti vaikyti iš paplūdimio žmones su šunimis, kas, gyvūnų mylėtojų nuomone, yra absurdiška.
Tiesa, ši padėtis gali pasikeisti.Dar šiemet tikimasi įrengti pirmąjį Lietuvoje paplūdimį keturkojams ir jų šeimininkams.
Su A.Butkevičiumi aptarta ir šunų vedlių problema. Kol kas su specialiai apmokytu šunimi vedliu į įvairias įstaigas įleidžiami tik neregiai. Kitokią negalią turinčius žmones lydintys specialiai apmokyti šunys į daugelį įstaigų Lietuvoje patekti negali.
Tai draudžia higienos normos, kuriose jau žadama padaryti tam tikrus pakeitimus, kad su šunimis vedliais būtų galima patekti bet kur.
