Pavasaris gali būti ne tik malonus, bet ir labai pavojingas. Ypač, kai išsiruošiate į gamtą su savo augintiniu, kuris po žiemos „miego“ kaip niekad aktyvus ir energingas. Na, o geltonai juodas dūzgiantis grobis gali pasirodyti tarsi puikus užkandis, o gaudynės – pikus užsiėmimas.
Tiesa, mes visi puikiai žinome, kad nei gaudyti, nei valgyti bičių neverta. Tačiau to tikrai nenutuokė šie nelaimėliai. Diena, kai juos sugėlė bitės ar vapsvos, keturkojams dar ilgai išliks atminty, na, o mums, nors ir pro ašaras, belieka gardžiai ir nepiktai pasijuokti iš šių nelaimėlių.
Ką daryti, jei šuniui įgėlė vapsva ar bitė
Bitės geluonis yra karpytas, todėl gėlimo metu pasilieka aukos kūne. Bitė, besigindama geluonimi, žūva, nes jis atplyšta nuo kūno.
Vapsvos geluonis aukos kūne nepasilieka. Tačiau vapsvos įgėlimas skausmingesnis, mat ji gali įgelti ne vieną kartą.
Įgėlimo sukelti skauduliai ir patinimai dažniausiai praeina savaime ir be jokių komplikacijų.
Atminkite, kad įgėlus bitei, būtina kuo skubiau pašalinti geluonį. Geluoniui ištraukti nenaudokite pinceto ar žnyplių – į kraują iš geluonies išleisite dar daugiau nuodų. Geriausia, jei geluonį pašalinsite jį braukdami palei odą nagu, kartonu ar, pavyzdžiui, banko kortele.
Vapsvos ar bitės įgėlimo vietą galite patrinti vandens ir maistinės sodos miltelių tyrele, kuri neutralizuos nuodų rūgštį. Patinimą ir skausmą sumažins ledo kompresas. Sugeltą vietą galite suvilgyti dilgėlių ekstraktu. Jei šunį sugėlė stipriai, kuo skubiau vežkite pas veterinarijos gydytoją.
Įgėlus bitei, šuo ima letenomis trinti įgėlimo vietą ir pašalinti geluonį. Vieta, kurią sugėlė, patinsta, tad jei sugėlė į snukį, stebėkite, ar neprasidėjo kvėpavimo sutrikimai. Šuo gali pasidaryti apatiškas, lėtas ir nejudrus.
Gali prasidėti pykinimas ir vėmimas. Jei pastebėjote sveikatos pablogėjimą, kuo skubiau vežkite pas veterinarijos gydytoją.
