Ši pergalė Dallasui – jau trečioji per ketverius metus. Maršrutą nuo Fairbankso ir Nome miestelio įveikė per aštuonias dienas, 18 valandų, 13 minučių ir šešias sekundes.
Į pergalę atvedė meilė šunims
D.Seavey šunų kinkinys lenktynių metu skriejo vidutiniu 12 km/h greičiu, o beveik visą lenktynių laiką oro temperatūra buvo stingdanti – 50 laipsnių Celsijaus žemiau nulio. Tad nieko keisto, kad finišo liniją Dallasas kirto apšalusia ir šerkšnu apsitraukusia barzda bei speigo nudegintu veidu.
„Pergale priklauso visai komandai“, – sakė D.Seavey ir išdidžiai užkabino spalvotų gėlių žiedų vainikus ant savo šunų kaklų.
„Tol, kol rūpiniesi šunimis, komanda ir priimi gerus sprendimus, reikalai lenktynių metu einasi puikiai. Pergalė – tai rezultatas to, ką mes darome su meile“, – kalbėjo „Iditarod 2015“ nugalėtojas.
„Nors šaltis suka tave į ragą, šunys išlieka labai gyvybingi. Energijos jiems netrūksta, nes jie šeriami labai gerai. Taip šunys išlieka judrūs ir gerai nusiteikę“, – apie šunis pasakojo D.Seavey.
10 000 kalorijų
Šunų kinkinių varžyboms vadeliotojai dažniausiai renkasi ypatingai ištvermingus Aliaskos haskius bei kitus šiaurinių šunų mišrūnus, o tokie populiarūs augintiniai, kaip Sibiro haskiai ar Aliaskos malamutai, retai kada priimami į komandas.
Vienam varžybose dalyvaujančiam šuniui per dieną reikia apie 10 tūkst. kalorijų. Per visas varžybas šunims sušeriama apie 1 tona ėdalo. Nors mėsa ir yra vienas iš pagrindinių lenktynių šuns mitybos raciono elementų, papildomai duodama taukų ir kitų riebalų, sauso ėdalo, vitaminų ir mikroelementų. Kas kelias valandas šunys palepinami energijos suteikiančiais skanėstais.
Varžybas nukėlė šiauriau
Šiemet legendinės „Iditarod“ lenktynės – kiek kitokios nei visada. Per visą lenktynių istoriją antrą kartą tenka koreguoti lenktynių trasą, mat įprasta jau nebetinkama. Pasirodo, globalinis atšilimas padarė savo, tad maršrutas nukeltas apie 480 km į šiaurę. Įprasta, kad šių lenktynių trasa driekiasi nuo Aliaskos rytuose esančio Vilou iki vakaruose įsikūrusio Nome miestelio.
Vis tik dėl aptirpusio sniego ir nepatvaraus ledo lenktynių startas kovo 9 dieną įvyko Fairbankso mieste. Pirmą kartą dėl netinkamų oro sąlygų lenktynių pradžia į Fairbanksą nukelta 2003 metais.
78 vadeliotojai su 12-16 šiaurinių šunų komandomis maždaug per 10 dienų rogėmis įveikė 1049 mylių (1688 kilometrų) atstumą pačiomis atšiauriausiomis sąlygomis, spaudžiant net ir 30-50 laipsnių Celsijaus speigui.
Neteko dviejų šunų
Aštuonios vadeliotojų ir šunų komandos lenktynių nebaigė ir iškrito. Viena komanda diskvalifikuota už taisyklių pažeidimus. Šiais metai lenktynių metu žuvo du šunys – vienas pakliuvo po automobilio ratais starto metu nutrūkęs nuo kinkinio ir pabėgęs, kitas šuo – iš ketverių varžybų nugalėtojo Lance Mackey kinkinio – nugaišo pačių lenktynių metu.
Didelė dalis varžybų vyko ant užšalusios Jukono upės – vienos ilgiausių visoje Šiaurės Amerikoje – bei jos intakų.
Įprastai rungtynių metu šunys lėkė 8–20 km/val. greičiu.
Varžybų trasoje yra ruožų, kur oro temperatūra nukritusi iki 50 laipsnių žemiau nulio, o pučiant 80 km/val. vėjui, temperatūros pojūtis būna tarsi spaustų stingdantis – 90 laipsnių šaltis.
Parengė Šarūnas Meškys
Sekite „Augintinis“ naujienas ir tapkite mūsų draugais „Facebook“!
