Kas tai? Utopija? Avantiūra? „Taip. Ir jei matau, kad toks šuo gali ir nori padėti, kodėl ne?“ – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kaniterapinės pagalbos centro prezidentė Iveta Lekeckaitė–Šikšniuvienė.
Būtent tokie kitų vadinami pavojingi, žiaurūs, koviniai ir grėsmingi šunys dalijasi savo geromis emocijomis, draugiškumu ir žaismingumu tiek su Pagynės vaikų globos namų auklėtiniais, tiek su Giraitės senelių namų gyventojais ar vaikais Druskininkų reabilitacijos centre „Saulutė“.
Gerumo per prievartą nesiūlo
Praėjusį savaitgalį Giraitės senelių namuose apsilankė penkti keturkojai. Tai niufaundlendas, landsyras, amerikiečių Stafordšyro terjeras, nykštukinis bulterjeras ir Maltos bišonas.
Kaip portalui lrytas.lt sakė kaniterapinius apsilankymus organizuojanti I.Lekeckaitė–Šikšniuvienė, senelių reakcijos į keturkojus svečius buvo skirtingos. „Vieni labai noriai glostė ir bendravo, kiti prisibijojo, dar kiti – atsargiai, bet prisileido“, – pasakojo Iveta ir pridūrė, kad šunys lankė tik tuos senelius, kurie patys norėjo, prievartos nebuvo.
Specialiai į senelių namus buvo pakviesta amerikiečių Stafordšyro terjerų kalytė, vardu Budulis Nora. „Tai nepaprastai gerai socializuotas šuo, idealiai klauso komandų ir moka krėsti įvairiausių cirkų“, – su šypsena pasakojo I.Lekeckaitė–Šikšniuvienė. – Budulis tiesiog linksmino senukus.“
Iš gyvūnų prieglaudos – į vaikų namus
Budulis Nora – iš prieglaudos paimta kalytė, neturinti jokių kilmės dokumentų, todėl oficialiai vadinama mišrūne, tačiau pagal išvaizdą ir charakterį atitinka amerikiečių Stafordšyro terjero veislę.
Gintarė Matevičiūtė ir jos augintinė Budulis Nora jau dvejus metus rengia susitikimus su organizacijos „Algojimas“ globojamomis šeimomis, auginančiomis negalią turinčius vaikus. Kartą per savaitę lankosi šios organizacijos rengiamoje stovykloje vaikų reabilitacijos sanatorijoje „Saulutė“ Druskininkuose, svečiuojasi mokyklose, vaikų globos namuose.
„Tokių apsilankymų tikslas – sukurti sąlygas bendrauti su šunimi. Teigiamų tokio bendravimo aspektų yra galybė – nuo sudėtingų cheminių procesų iki paprasčiausio moralinio pasitenkinimo, žinojimo, kad kam nors rūpi. Be to, šalia esantis gyvūnas, jo glostymas teigiamai veikia organizmą, ramina, normalizuoja širdies darbą“, – portalui lrytas.lt teigė druskininkietė G.Matevičiūtė.
Ar tikrai koviniai ir pavojingi?
Trejus metus gyvūnų prieglaudoje savanoriavusi kaniterapinės pagalbos centro prezidentė I.Lekeckaitė–Šikšniuvienė teigia, kad puikiai žino agresyvių ar kovinių gyvūnų charakterį, todėl drąsiai imasi bendros veiklos su tokiais šunimis ir jų augintojais.
Po savaitgalį vykusio apsilankymo Giraitės senelių namuose prezidentė džiaugėsi, kad senjorai ypač džiaugėsi Buduliu Nora bei nykštukiniu bulterjeru Amber. „Visi, pas kuriuos apsilankėme, džiaugėsi, glostė, leido ant lovų atsisėsti. Seneliams labai patiko“, – prisimena organizatorė.
Būtent tokiais mažais žingsneliais keičiasi visuomenės požiūris į kovines, pavojingas šunų veisles. „Džiugu, jei mūsų apsilankymai pas senelius ar negalią turinčius vaikus prisideda prie tolerancijos“, – viliasi šuns šeimininkė G.Matevičiūtė. Vis dėlto šių šunų šeimininkų apsilankymų senelių ar vaikų namuose prioritetas – geros emocijos ir moralinė parama socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms.
Nykštukinio bulterjero šeimininkas kaunietis Andrius Šurkus portalui lrytas.lt tikino, kad su savo šunimi jau buvo apsilankęs vaikų namuose, kur savo gerumu kalytė Amber glostė likimo nuskriaustų vaikų širdį.
„Šuo suteikia daug džiaugsmo ne tik kitiems, bet matydamas laimingus žmonių veidus dar ir pats gaunu geros energijos“, – pasakojo Amber šeimininkas A.Šurkus.
