Kačiukų gyvenimą stebėkite atsidarę šią nuorodą: katės gyvai
Šuniukų gyvenimą stebėkite atsidarę šią nuorodą: šunys gyvai(Nuorodas į tiesiogines transliacijas rasite ir straipsnio apačioje.)
Apie tai, kaip sekasi gyvūnams rasti namus, kaip vyksta gyvenimas prieglaudos namelyje ir kaip kilo mintis pastatyti tokį stiklinį namelį gyvūnams šalia Vilniaus prekybos centro ir kodėl projektas realybės šou „Stiklainis“ kalbamės su „SOS–gyvūnai“ direktore Ilona Reklaityte–Mezenceva.
– Kiek laiko gyvuoja šis prieglaudos namelis?
– „SOS–gyvūnai“ namelis duris atvėrė praėjusiais metais – antrąją Kalėdų dieną.
– Praėjo jau kiek daugiau nei pusė metų. Papasakokite, kaip sekasi gyvūnams, kaip vyksta gyvenimas šioje erdvėje? Ar viltys pasiteisino?
– Manau, kad šis projektas jau pasiteisino. Per tą laikotarpį namus rado jau per 80 gyvūnų. O tai yra iš tiesų nemažai. Dabar gyvūnų prieglaudos yra perpildytos. Žmonės vis dar atsikrato savo keturkojais ir veža juos į prieglaudas. O į pačias prieglaudas retai kas užsuka ieškodami sau gyvūno.
– Kodėl?
– Nes daug kas nežino, kad jos iš viso egzistuoja. Kiti tiesiog bijo prieglaudų, mano, kad ten nešvaru, gyvūnai apleisti, negražūs, sergantys. O kai stovi štai toks namelis vietoje, pro kurią praeina labai daug žmonių, įvaizdis iš pagrindų pasikeičia. Tie beglobiai gyvūnai pasirodo viešumai ir atkreipia žmonių dėmesį. Praeiviai gali įsitikinti, kad tai labai gražūs, simpatiški, protingi ir ypatingi gyvūnai.
– Tad žmogus, eidamas pro šalį, gali užsukti, pasiimti gyvūną ir išsivežti jį namo?
– Ne. Gyvūnai spontaniškai nedovanojami. Nėra taip: atvažiavau į parduotuvę apsipirkti, pamačiau gražų katinėlį, pasiėmiau ir išsivežiau. Žmonės gali užeiti, pasitarti, išsirinkti ir rezervuoti gyvūną. Tada turi grįžti namo, pasitarti su šeima, apmąstyti ir apsispręsti. Ir tik paskui galima tartis dėl galimybės priglausti gyvūną. Taip siekiame, kad gyvūnai patektų tik į atsakingų šeimininkų rankas.
– Prieš dešimtmetį kitoje „Akropolio“ pusėje vyko kitas projektas – realybės šou „Akvariumas“. Rodos, kad šis projektas labai panašus, tik čia gyvens keturkojai.
– Taip. Šis namelis ir jame gyvenantys keturkojai – tai pačių gyvūnų savireklama. Žmonės praeidami gali juos stebėti. O dabar šį unikalų realybės šou „Stiklainis“ bus galima stebėti gyvai portale lrytas.lt.
Be to, ne vienas žmogus, užsukęs pas mus, teigė niekada nežinojęs, jog yra tokios gyvūnų prieglaudos, kad egzistuoja „SOS–gyvūnai“. Tad dabar žmonės žinos, kad yra tokia beglobių gyvūnų problema ir jiems reikalinga pagalba.
– Kuo skiriasi jūsų prieglauda užmiestyje (Minsko pl. 33A) nuo šio žaismingo ir unikalaus namelio šalia prekybos centro?
– Minsko plente įsikūręs pagrindinis „SOS–gyvūnai“ miestelis, pagrindinė buveinė. Ten nuolat glaudžiasi apie 130 gyvūnų. Ten gyvena ir luoši, ir seni, ir ligoti. Prieglaudoje juos prižiūri ir ruošia kelionei į naujus namus arba į šį stiklinį namelį. Na, o kitiems ten jau yra nuolatiniai namai.
– Kiek gyvūnų, apsistojusių jūsų pagrindinėje buveinėje, per pusmetį rado namus?
– Prieglaudoje padėtis sudėtingesnė. Būna, kad per mėnesį nepadovanojame nė vieno ten gyvenančio padarėlio. Aišku, pasitaiko ir geresnių laikų, kai per savaitę į naujus namus iškeliauja 3–4 kačiukai ar šuniukai.
– Ar daug benamių gyvūnų atvežama?
– Pastaruoju metu daugiau atveža atiduoti, negu atvyksta priglausti. Tokia bent jau praėjusio pusmečio tendencija.
– Ar gali žmonės, radę gyvūną, atnešti jį čia, į „SOS–gyvūnai“ prieglaudos namelį?
– Ne. Tai nėra gyvūnų surinkimo punktas. Čia atkeliauja gyvūnai, kurie yra ištirti, paskiepyti, su poodinėmis mikroschemomis, sutvarkyti ir visiškai paruošti kelionei į namus.
– Kiek gyvūnų šiame namelyje gali gyventi vienu metu?
– Mūsų projekte numatyta, kad šiame namelyje gali gyventi iki 35 gyvūnų. Tai – maži šuniukai, maži kačiukai ar vyresnio amžiaus keturkojai. Žinoma, tiek niekada nelaikome, nes būtų labai sunku susitvarkyti. Laikome apie 15–20 gyvūnų. Kai kas nors iškeliauja, į jo vietą atkeliauja kiti, laukiantys savo eilės.
– Kokia žmonių reakcija, kai jie eina pro šalį? Barbena į langą? Užeina paglostyti, pabendrauti su gyvūnais?
– Reakcija teigiama. Žinoma, yra žmonių, kurie nekenčia nei šunų, nei kačių. Bet jie prie namelio ir nesiartina. Tačiau dauguma prieina drąsiai, stebi, džiaugiasi, domisi. Jiems smagu žiūrėti, kaip, pavyzdžiui, maži kačiukai žaidžia, dūksta. Gyvūnai atkreipia dėmesį ir suteikia labai daug gerų emocijų. Vaikai tuo džiaugiasi labiausiai, tempia už rankos savo tėvelius, veda parodyti. Čia atėję žmonės gali bendrauti su gyvūnais, išvesti šunis pasivaikščioti, juo prisijaukinti, kalbėtis. Taip galima surasti bendrą ryšį ir apsispręsti, ar iš tiesų žmogui reikia gyvūno. Yra žmonių, kurie neturi galimybės auginti gyvūno, tad čia jie ateina su jais tiesiog pabendrauti.
– Ką sako žmonės užsukę į namelį?
– Jie džiaugiasi, klausinėja, kas tai – paroda, parduotuvė, prieglauda? Paaiškiname, kad tai – iš prieglaudos suvežti gyvūnai, kurie jau pasiruošę keliauti į namus. Žmonės nustemba, kad prieglaudos gyvūnai gali taip gražiai gyventi. Nustemba, jog tai keturkojai, surinkti iš po balkonų, rasti laukuose ar pamiškėse.
– Kokius gyvūnus savo namuose dažniausiai nori priglausti žmonės?
– Pačius mažiausius – tiek kačiukus, tiek šuniukus. Jie nori juos užsiauginti, išsiauklėti pagal save. Tačiau negaliu pasakyti, kad suaugusių gyvūnų nepasiima. Pavyzdžiui, vienas šuniukas mūsų prieglaudoje Minsko plente pragyveno 4 metus. Atvykęs čia naujus ir labai šaunius šeimininkus sau surado vos per 2 savaites.
– Ar visi gyvūnai, patekę į jūsų prieglaudą, yra sterilizuojami ar kastruojami?
– Taip. Manome, kad veisti kilmės dokumentų neturinčius gyvūnus, kurių likimas dažniausiai – gatvės gyvenimas, yra nusikaltimas.
– O katės ir šunys gyvena atskirai?
– Čia, šiame namelyje, katės ir šunys laikomi atskirai, tačiau pagrindinėje „SOS–gyvūnai“ būstinėje kai kurie šunys ir katės gyvena drauge.
– Kiek laiko jau gyvuoja organizacija „SOS–gyvūnai?
– Šia veikla užsiimame nuo 2006 metų.
– Kaip per tuos 8 metus keitėsi beglobių gyvūnų situacija?
– Žmonės į prieglaudas neša vis daugiau gyvūnų. Kai tik įkūrėme šią organizaciją, manėme, kad benamių gyvūnų sumažės. Tačiau išėjo priešingai. Tačiau tai turi ir teigiamą pusę – žmonės nemeta į gatvę, neskandina, neužkasa gyvų, o atneša į prieglaudą, kur jie turi naują progą laimingai gyventi.
– Ar vasaromis gyvūnams nėra čia per karšta, o žiemą – per šalta?
– Ne. Vasarą veikia kondicionierius, o žiemą patalpos šildomos. Šiuo metu baigiame rengti modernią ventiliaciją, kad gyvenimo sąlygos būtų idealios.
– Kaip kilo tokia mintis įkurti štai tokį namelį šalia prekybos centro, kur praeinantys žmonės galėtų labiau atkreipti dėmesį į beglobių gyvūnų problemą?
– Prieš trejus metus išsikraustėme iš prekybos centro „Ozas“. Ten mes glaudėmės pačiame prekybos centro viduje. Tačiau vėliau tą plotą išnuomojo, ir po kiek laiko mums teko iš ten išsikraustyti. Visa mūsų veikla apsiribojo tik pagrindinėje prieglaudoje. Pastebėjome, kad gyvūnų prieglaudoje ėmė sparčiai daugėti. Supratome, kad reikia naujo projekto. Pasitarėme su vyru, kad būtų puiku turėti nuosavą kilnojamą namelį, kurį reikėtų pastatyti šalia prekybos centro ir taip netrukdyti prekybininkams užimant komercinės paskirties plotą. Vienintelis prekybos centras, sutikęs mus šalia priglausti, buvo „Akropolis“.
– Kiek laiko prireikė, kol įgyvendinote šį projektą?
– Šį namelį užsakėme pagal individualų projektą. Visa tai padaryti užtruko 2 metus. Suplanavome namelį tokį, kad būtų galima bet kada jį transportuoti į kitą vietą. Juk stovime ne ant savo žemės.
– Iš kur gaunate lėšų tokiems projektams?
– Daugiausia padeda geri žmonės, aukojantys prieglaudai pinigus, maistą bei priežiūros priemones, ir, žinoma, 2 proc., kuriuos paskiria gyventojai. Jų dėka ir buvo pastatytas šis namelis. Tiesa, prie paramos prisideda prekybos centras „Akropolis“, „Royal Canin“ ir kiti privatūs rėmėjai.
– Kas prižiūri šiuos gyvūnus? Savanoriai?
– Taip, prižiūri ir savanoriai, bet yra ir oficialiai įdarbintas atsakingas žmogus. Vien su savanorių pajėgomis išsiversti nepavyktų, kad ir kokia reikšminga ir svarbi jų pagalba bebūtų.
– Ar patinka savanoriauti šioje prieglaudoje? – paklausėme namelyje plušančios ir aplink gyvūnus lakstančios 20–metės savanorės Ingos.
– Labai malonu padėti gyvūnams. Tačiau pasitaiko įvairiausių situacijų. Kartai būna sunku. Bet kai pamatai, kad iš prieglaudos pasiimtas gyvūnas nukeliavo į labai gerus namus, tai paglosto širdį. Vadinasi, pastangos išgelbėti gyvybę nenuėjo veltui.
Primename, kad patikusį kačiuką ar šuniuką atsakingiems bei rūpestingiems žmonėms prieglauda „SOS–gyvūnai“ visada gali padovanoti, ir keturkojis iš ekrano keliaus tiesiai į jūsų namus!
Daugiau informacijos rasite „SOS–gyvūnai“ internetinėje svetainėje sos–gyvunai.lt.
