Dažną ankstyvą rytą 46 metų V. Kaikarį galima pamatyti po Laisvės alėją žingsniuojantį su žaismingomis baltakailėmis augintinėmis – kalytėmis Leta ir Bela.
Per pietus gyvūnus pasivaikščioti išveda mediko žmona, vestuvių planuotoja Kristina Kaikarienė, arba jų aštuoniolikmetė duktė Kristė.
Jeigu neturi darbų ar kitų reikalų, vakare miesto centre su Vakarų Škotijos baltosiomis terjerėmis pasirodo visa šeima, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Laikinoji sostinė“.
Gyvūnus mėgsta nuo vaikystės
V. Kaikaris gyvūnus mėgsta ir jais domisi nuo pat mažens. Jo namuose visada augo koks nors keturkojis.
„Nuo vaikystės mane labiausiai traukė biologija ir ryšys su gyvūnais. Būdamas mažas rinkau vikšrus, stebėjau, kaip jie virsta drugeliais. Laikiau šunį, katę arba iškart abu“, – pasakojo gydytojas.
Pažintį su būsima žmona Kristina taip pat sustiprino V. Kaikario pagalba rūpinantis jos sergančiu šunimi.
Žinodama, kaip vyras mėgsta šunis, K. Kaikarienė po vestuvių jam, dar studentui, padovanojo rotveilerį, kurį vyras pavadino Hobiu.
„Hobis buvo labai paklusnus, protingas šuo. Jį atsakingai vedžiojau į dresūros mokyklą, net šunų parodas. Šis šuo buvo draugiškas visai šeimai.
Prisimenu, kad būdama maža Kristė įsikibusi į jį išmoko stovėti ir vaikščioti“, – pasakojo medikas.
Šis šuo Kaikarių namuose išgyveno 12 metų.
Pasiliko sunkiai gimusį šunį
„Kol gyvenome Žaliakalnyje su Kristinos tėvais nuosavame name, galėjome laikyti didelį šunį. Kai įsikėlėme į butą, tuomet pradėjau ieškoti gyvūno, kuris tiktų auginti mažesnėje erdvėje“, – sakė V. Kaikaris.
Daug šunų veislėmis domėjęsis chirurgas prieš aštuonerius metus nutarė įsigyti Vakarų Škotijos baltąjį terjerą, kuris yra nedidelis, lengvai dresuojamas ir protingas. Be to, jo kailis beveik nesišeria. Taip namuose iš veislyno atsirado kalytė Leta.
„Ieškojau šuns, kuris patiktų ne Kristei, o man. Esu tvirtai įsitikinęs, jog prieš įsigydami šunį ar kitą gyvūną suaugusieji turi suvokti, kad jį pirmiausia perka sau, o ne vaikams. Juk atžalų noras turėti augintinį gali būti trumpalaikė užgaida arba vaikai gali nesugebėti tinkamai dresuoti ar prižiūrėti keturkojo“, – teigė V. Kaikaris.
Prieš penkerius metus Leta atsivedė pirmuosius penkis šunelius. Jie dabar auga žinomų šalies žmonių ir jų dukters Kristės bendramokslių namuose. Prieš dvejus metus kalytė atsivedė vos vieną šunelį – kalytę Belą, kurią medikas pasiliko sau.
Medikas šeria beglobes kates
V. Kaikaris tvirtino, jog Letės charakteris labai panašus į jo: rami, ori, nemėgsta pykčių. Kaip medikas juokavo, ji net konfliktus sprendžia diplomatiškai.
Bela yra gerokai gyvybingesnė, aktyvesnė ir labiau išdykusi. Ji valandų valandas gali vaikytis saulės zuikučius ar gaudyti vandens raibulius.
Abu šunys gerai sutarė su septynerius metus Kaikarių namuose augintu katinu Nikolu, kuris neseniai iškrito pro trečio aukšto langą ir dėl stuburo slankstelio lūžio neišgyveno.
V. Kaikaris įsitikinęs, kad jis ir visa šeima be katino ilgai neištvers. Vyras katino greičiausiai dairysis ne veislynuose, o gyvūnų prieglaudose.
„Man kelia gailestį beglobės katės. Prie klinikos, kurioje dirbu, jau kurį laiką rūpinuosi keliomis vis atbėgančiomis laukinėmis kniauklėmis. Jas vežiau sterilizuoti, esu gydęs nuo ligų, kone kasdien įberiu ėdalo“, – pasakojo V. Kaikaris.
Iš ikrų išaugino skaliarus
Nuo vaikystės V. Kaikariui patinka ir žuvys. Šiuo metu jis turi du akvariumus. Viename jų, 400 litrų talpos, plaukioja jo auginamos gėlavandenės žuvys. Kitame – gerokai mažesniame – vos prieš kelis mėnesius išnerštos mažos žuvelės.
„Pavasarį ant vieno akvariume augančio augalo lapo pastebėjau skaliarų išnerštus ikrus. Žinojau, kad tėvai juos saugo tol, kol akvariume dega šviesa. Kai ji užgęsta, ikrai tampa kitų žuvų grobiu. Nutariau juos išsaugoti ir perkėliau į kitą akvariumą“, – pasakojo V. Kaikaris.
Vyro skaičiavimais, ikrų buvo apie 300. Iš jų išsirito maždaug 100 žuvų, iš kurių šiuo metu išgyveno apie dvi dešimtys.
„Galbūt tikri žuvų veisėjai iš tokių gana menkų mano žuvų auginimo rezultatų tik pasijuoktų, tačiau pats tai laikau nebloga pradžia.
Džiaugiuosi, kad mano išaugintus skaliarus sutiko priimti tikri akvariumų žinovai, nes man tiek daug jų nereikia“, – juokavo V. Kaikaris.
