„Žmona Ineta buvo kategoriškai nusistačiusi prieš šunis, o dabar Vija – šeimos numylėtinė“, – lrytas.lt sakė šiaulietis Algirdas. Pasak vyriškio, pernai vis dėlto su vaikais įkalbėję Inetą įsigyti šunį, jie ilgokai rinkosi, kol susidomėjo basendžiais – šie iš Afrikos šalių (Kongo, Sudano, Liberijos) kilę šunys išsiskiria tuo, kad visiškai neloja, neskleidžia jokio kvapo, beveik nesišeria.
Šios veislės kalytė Vija, kuriai dabar pusantrų metų, apsigyvenusi šiauliečių namuose, užkariavo ir namų šeimininkės Inetos širdį. „Niekada negalvojau, kad auginsiu šunį ir dar į parodas su juo važinėsiu“, meiliai glostydama šeimos lepūnėlę lrytas.lt sakė moteris, pasidžiaugdama, kad augintinė parodose puikiai įvertinama.
Jos teigimu, basendžiai iš tiesų neloja, tačiau skleidžia keistus aukštus garsus. Pavyzdžiui, kai dukra Guoda sėda groti pianinu, Vija iškart prisistato šalia ir ima „dainuoti“.
„Net nesitikėjau, kad tiek daug basendžių parodoje bus“, – stebėjosi panevėžietis Darius, į parodą su šeima atvežęs 4 metų šios veislės patiną Čili – Lietuvos jaunimo ir suaugusių šunų čempioną. Iš tiesų, šių grakščių, trumpakailių, juokingai susisukusia uodega šunų parodoje dalyvavo daugiau nei dešimt, nors tai dar gana reta Lietuvoje veislė.
Darius spėja, kad lietuviai šiais šunimis pastaruoju metu susižavėjo dėl jų paprastos priežiūros, vidutinio ūgio bei dėl to, kad jie neloja, todėl patogu laikyti butuose. Vis dėl to vyriškis įspėja, kad tai judrūs, aktyvūs šunys, kuriems, kad gerai jaustųsi, būtinas fizinis krūvis, ilgi pasivaikščiojimai. Be to, prieš įsigyjant reikėtų išsiaiškinti, ar šuniukui atlikti specialūs tyrimai, nes kai kurie serga reta genetine liga. Todėl nusprendę įsigyti dar vieną šios veislės šunį, panevėžiečiai jį pirko iš Suomijos, įsitikinę, kad jis sveikas.
Kaip ir basendžių, taip ir vienintelio parodoje dalyvavusio Meksikos pilkojo šuns Amado šeimininkas, vilnietis Darius nuolat išgirsta klausimą, kokios veislės jo augintinis.
Vienerių metų Amadas – didesnis nei vidutinio ūgio ir visiškai plikas šuo. „Vilniuje šios veislės šunų tėra maždaug keturi, todėl kasdien sulaukiu klausimo, kokios jis veislės, prašymų leisti paglostyti. Iš tiesų, palietus tamsiai pilkos spalvos keturkojį jautiesi, tarsi prisilietęs prie pamiršusio nusiskusti vyro skruosto – panašu į švitrinį popierių.
Pasak Dariaus, didelių rūpesčių dėl Amado priežiūros jis neturi. Tik šaltuoju metų laiku jis į lauką išvedamas aprengtas paltuku. „Žiemą jis būna šviesiau pilkas, o vasarą oda įdega ir patamsėja“, – sakė egzotiškos išvaizdos šuns šeimininkas.
Vienintelis šioje parodoje buvo ir nykštukinis bulterjeras – kalytė Bermuda. Šios veislės šunys perpus mažesni, nei įprasti bulterjerai. Ją atsivežusi pora iš Kėdainių rajono sakė, kad tai meilus ir judrus šuo, puikiai bendraujantis su kartu gyvenančiais prancūzų buldogais. "Kai klausia, kokios veislės tai šuo, juokaujame, kad tai jaunas, neužaugęs bulterjeras, nors iš tiesų Bermuda jau suaugusi ir didesnė tikrai nebebus", – sakė jos šeimininkai.
Kadangi parodos dieną Panevėžyje maloniai šildė saulė, dalis ringų sėkmingai vyko ir lauke, sporto rūmų „Aukštaitija“ kieme. O laukdami savo pasirodymo laiko, kai kurie šunų šeimininkai net ir improvizuotus piknikus ant žolės pasidarė.
Kaip įprasta, parodą vainikavo gražiausių parodos šunų rinkimai. Parodos organizatoriaus, Panevėžio šunų mylėtojų klubo "Lunaris" gražiausiu šunimi teisėjai išrinko airių seterį Čoko ("Karmino" airių seterių veislynas, savininkės Asta Plečkaitienė ir Kristina Olšauskienė). O šios parodos "The best of show" nugalėtoju tapo burbonų brakas Hana mažasis brolis (veisėja ir savininkė Irena Širmenienė iš Panevėžio).
