Veikiausiai vargšas gyvūnas, besivaikydamas meškėną, užstrigo kamiene ir ten nugaišo iš bado.
Šunį 1980 metais aptiko JAV Džordžijos valstijos „Kraft Corporation“ įmonės medkirčiai, pjaustydami ąžuolą.
Medžio kamieno viršuje buvusioje angoje jie aptiko medžioklinio šuns mumiją. Dabar ji yra daugiausiai dėmesio sulaukiantis eksponatas Džordžijos valstijos miško muziejuje „Southern Forest World“.
Užuot nusiuntę medžio dalį su šunimi į lentpjūvę medkirčiai padovanojo ją „Southern Forest World“ muziejui. 2002 metais konkurso būdu šuniui buvo išrinktas Stuckie (liet. „Užstrigėlis“) vardas.
Manoma, kad šuo išbuvo medyje apie 20 metų, kol jo neaptiko medkirčiai.
Ekspertai mano, kad greičiausiai šuo, besivaikydamas nedidelį grobį, įsispraudė į medžio ertmę, ja užlipo net 8,5 metro, kur ir užstrigo.
Visgi, įdomus klausimas, kaip šuo mumifikavosi, o ne supuvo.
Kaip rašoma muziejaus pranešime spaudai, medžio ertmėje susidarė kamino efektas, dėl ko prasidėjo oro trauka.
Taigi nugaišusio gyvūno skleidžiama smarvė, galėjusi pritraukti vabzdžius ir kitus dvėsena mintančius organizmus, išgaravo.
Be to, medžio ertmėje greičiausiai buvo gana sausos oro sąlygos, o ąžuolo tanino rūgštis padėjo sutvirtinti gyvūno odą.
Taninas yra natūralus sausiklis – medžiaga, sugerianti drėgmę aplinkoje. Mažai drėgmės turinti aplinka sumažina mikrobų aktyvumą ir apsaugo nuo puvimo.
Taip vargšo Stuckie kūnas užsikonservavo ir išliko nepaprastai geros būklės.
„Southern Forest World“ muziejaus vadovas Brandy Stevensonas dažnai sulaukia klausimo, kaip šuo užstrigo medyje, į ką jis visada atsako: „Na, jis buvo medžioklinis šuo. Greičiausiai jis vaikėsi meškėną“.
Paprastai lankytojai į tai reaguoja sakydami: „Vargšelis. Man taip jo gaila“.
Turinys pirmą kartą publikuotas 2018 metų vasario 10 dieną.
