Vasario 16-ąją pagal kinų horoskopą Raudonąjį Gaidį pakeis Geltonasis Šuo – pastovumo, ištikimybės, atsidavimo simbolis.
Būtent todėl šįmet geru ženklu kauniečiai laiko namuose turėti vieną ar kelis šunis.
Iš meilės gyvūnus žmonės ir toliau lepins, šauks juos pačių sugalvotais ar atsineštais vardais.
Pavadino draugės garbei
Drabužių dizainerė Audronė Bunikienė savo išdaigininkę melsvo kailio prancūzų buldogų veislės kalytę Britę vadina ištikima ir itin linksma bičiule, kuriai atleidžiami bet kokie pokštai. Šeimininkės malonių ji sulauks ir šįmet.
Britė dizainerės namuose atsirado prieš ketverius metus – po to, kai studijuoti iš Kauno į Vilnių išvykusi jos duktė Martyna išsivežė numylėtinę Jorkšyro terjerų veislės kalytę Terą.
„Nuo pat mažens mano namuose buvo laikomi šunys. Esu auginusi Kaukazo aviganį, amerikiečių spanielį, niufaundlendą, ne vieną terjerą. Kai Martyna išsivežė Terą, likau be augintinio. Tai jau ne mano būdui. Tuoj pat suskubau ieškoti naujo keturkojo“, – pasakojo dizainerė.
Ligi šiol ji jaučiasi dėkinga Didžiojoje Britanijoje gyvenančiai bičiulei Gedvilei, patarusiai rinktis prancūzų buldogą.
Vos dviejų mėnesių kalytę A.Bunikienė draugės garbei pavadino Brite. Šuo į šį vardą džiaugsmingai sureagavo, šeimai tai buvo proga smagiai kvatotis, todėl taip jis vadinamas iki šiol. Dažnai iš meilės augintiniui dizainerė šunį vadina mažybiniu vardu – Britutė.
Tiki, kad prišauks laimę
„Kai Britutę pamačiau pirmąkart, ji man pasirodė tiesiog mielas ir gražus šunelis. Praėjus maždaug savaitei mes viena prie kitos taip prisirišome, kad tapome neišskiriamos bičiulės. Tiesiog kaip lietuviškoje patarlėje: tokia tokiai tiko, viena kitai patiko“, – šmaikštavo A.Bunikienė.
Judri ir linksma kalytė yra išrovusi ne vieną šeimininkės sode augančią gėlę, bet ji nėra sudraskiusi dizainerės ar jos svečių batų, drabužių, kitų daiktų, negadina baldų ir sienų.
„Kad ir kokią išdaigą šuo iškrėstų, niekada ant jo neširstu ir nešaukiu, o ramiai klausiu: „Brite, ar taip gražu, ar galima taip daryti?“ Ji pažiūri didelėmis kaltomis akimis ir ima glaustytis. Argi įmanoma ant tokio gyvūno pykti, jį bausti ar kelti balsą?“ – klausė A.Bunikienė.
Moteris tikino, jog šuo gauna specialaus ėdalo, bet itin pasitiki išlavintu šeimininkės skoniu, todėl iš jos rankų ėda viską, ką gauna.
„Tai, ką valgau aš, ji ėda su didžiausiu malonumu. Gali būti nebūtinai mėsa, bet ir ridikėliai, mandarinai, sūris. Šių gardėsių ji gauna po gabalėlį, tačiau už tai jaučiasi dėkinga, laižo rankas, glaustosi“, – juokėsi A.Bunikienė.
Dizainerė tiki, kad šie metai jai bus itin sėkmingi. Juk ji taip pat gimė Šuns metais: šuo šuniui šaukia tik laimę.
Pasipiršo įteikdamas gyvūną
Klasikinių šokių čempionai Lina Chatkevičiūtė-Vėželienė ir Donatas Vėželis šunį Donį vadina šeimos nariu, vežasi jį ir į repeticijas, ir į varžybas.
Šiurkščiaplaukių triušinių taksų veislės šuo su šeimininkais buvo net tądien, kai prieš daugiau nei trejus metus jie tuokėsi.
Keturkojis tapo poros meilės simboliu, kai po 18 draugystės metų pagaliau mylimajai pasipiršti nutaręs D.Vėželis pamanė, kad sužadėtuvių žiedas – pernelyg banalu. Todėl pasiryžo įgyvendinti seną šokio partnerės ir gyvenimo palydovės svajonę – padovanoti šunį.
„Lina šuns norėjo seniai, bet vis neturėjome tam laiko. Kai pastebėjau, kad mylimoji vis dažniau naršo po veislynų interneto svetaines, pasiūliau jai išsirinkti keturkojį. Pirkti Donio važiavome į Estiją. Įteikdamas šuniuką Linai kartu pasiūliau ir savo ranką bei širdį“, – pasakojo Donatas.
O Lina net ir netroško sužadėtuvių žiedo – piršlybų proga įteiktas augintinis jai kur kas vertingesnė dovana.
Viliasi, kad nebus nelaimių
„Nuo pat pirmos dienos šunį vadiname Doniu. Tai – patrumpintas Donato vardas. Kitokio dabar net neįsivaizduojame. Na, nebent Doniukas“, – sakė moteris.
Donis mėgsta šokių sales ir pasivaikščiojimus Laisvės alėja bei Kauno senamiesčiu. Išvydęs šeimininkų mėgstamas kavines, kuriose galima lankytis su augintiniais, taksas ima vizginti uodegą ir šokinėti.
Namuose keturkojis privalo laikytis tam tikrų taisyklių – jam negalima čiupti maisto nuo stalo ar spintelių, draskyti baldų ir daiktų.
„Donis kaip tikras patinas su manimi bando pasivaržyti dėl gaujos vado titulo, tačiau šioje kovoje kol kas nugaliu aš. Nevaržomas jis gali nebent vaikyti kaimynų kates“, – juokavo D.Vėželis.
Pernai Doniui teko iškęsti tris operacijas, nes jam ant kojos gatvėje netyčia užmynė praeivis ir sulaužė kaulą. Šeimininkai tikisi, kad neseniai pagijusiam jų augintiniui šie metai bus kur kas sėkmingesni.
„Įžengsime į Geltonojo Šuns metus, o Donis yra gelsvai rusvos spalvos. Tai tikrai bus jam, o kartu ir mums sėkmės kupinas laikas“, – įsitikinę šokėjai.
Vardą ištaria ir papūga
Lietuvos ponia tituluojamos kaunietės verslininkės Betos Rumšienės namuose smagiai bėgioja sniego baltumo vokiečių špicas Vudis. Be keturkojo namuose kaunietė neįsivaizduoja gyvenimo.
„Šuns dokumentuose buvo įrašytas Vudžio vardas. Tokį ir palikome. Jis patiko ir mūsų kalbančiajai papūgai Žakui, kuri kone pirmą dieną ėmė kartodama paskui mus naują draugą vadinti vardu.
Dabar paukštis mus juokina sakydamas: „Vudi, miegok“ arba „Vudi, nelok“. Mes šunį dažnai pavadiname Vudžiuku, papūga taip pat retkarčiais ištaria malonybinį keturkojo vardą“, – pasakojo kaunietė.
Trejų metų Vudis B.Rumšienę ir jos šeimą linksmina ne tik tuo, kad padūkėliškai laksto po namus. Norėdamas išbėgti į kiemą keturkojis tai daro sukdamas ratus nuo šeimininkų iki lauko durų.
„Vudis moka išsiprašyti labai daug dėmesio. Dėl mielo būdo jis nuolat glostomas, vedžiojamas lauke, kasdien gauna ką nors skanaus. Žinoma, jam negailime žaislų. Prasidėjus Šuns metams reikės būtinai jam nupirkti naują žaislą“, – tikino B.Rumšienė.
Nupirks didesnį baseiną
Plaukų stilistas Karolis Murauskas kinų kuoduotojų veislės kalytę šaukia Dolče arba Dolčyte.
„Šunį įsigijau prieš ketverius metus. Kaip ir visi šios veislės gyvūnai, jis turi aristokratiškų manierų, nori dėmesio, mėgsta puoštis, šukuotis, džiaugiasi, kai gatvėje yra pastebimas ir pagiriamas.
Kai reikėjo rinkti vardą, mintyse šypsodamasis pagalvojau ją pavadinti Dolče arba Gabana – žinomų dizainerių garbei. Pašaukiau Dolče, šuo pribėgo. Taip ir liko ji Dolčytė. Jeigu įsigysiu dar vieną šunį, jis bus Gabana“, – tvirtino kaunietis.
Kadangi plaukų stilisto šuo mėgsta puoštis, šeimininkas jam negaili gyvūnams skirtų drabužių, kurių daugelis yra pažymėti garsių kūrėjų vardais. Šuo turi specialiai jam kurtų papuošalų.
K.Murauskas Šuns metais Dolčei žada skirti dar daugiau dėmesio: pasidairyti naujos aprangos, papuošalų ir būtinai nupirkti naują, didesnį, nei turi dabar, baseiną. Šuo labai mėgsta maudytis. Žiemą jis mėgaujasi maudomas vonioje, o vasarą turškiasi jam skirtame baseine.
Primena norą aplankyti Balį
Grupės „Rondo“ dainininko Aleksandro Ivanausko-Faros šeimoje auga du šunys – netrukus metų sulauksiantis baltasis retriveris Balis ir šešerių metų mišrūnė Liepa.
„Be šunų namuose neįsivaizduojame nei Šuns, nei Drakono, nei Gaidžio metų. Jie – namų džiaugsmas ir saugumas“, – juokėsi A.Ivanauskas.
Kalytė Liepa jo namuose atsirado, kai muzikanto vaikai ją dar visai mažą parsinešė iš gyvūnų prieglaudos. Pasak Faros, šuniui vardą sugalvoti nebuvo sunku. Vaikai nutarė: liepos mėnesį parsineštas šuo bus Liepa, arba Lieputė. Tokiu vardu šuo šaukiamas atbėga ir dabar.
„Balį pirkome iš veislyno. Šuns vardas buvo jo dokumentuose. Tačiau mes turime ir kitą jo vardo versiją: visa šeima vis pasvajojame nuvykti į Balio salą, tačiau dėl darbų neprisiruošiame. Šuo jau beveik metus kasdien primena šią svajonę. Tikriausiai mins ant sąžinės tol, kol įsigysime bilietus“, – kvatojosi atlikėjas.
A.Ivanauskas sakė, jog puikiai tarpusavyje sutariantys jo šunys tikrai sulauks dar daugiau dėmesio, nes šeimininkus įpareigoja Šuns globojami metai.
